Kultūra

2019.02.17 12:11

G. Beresnevičius: kūrybiškumas – tik viena iš 60 savybių, reikalingų tikram kūrėjui

Virginija Sližauskaitė, LRT.lt2019.02.17 12:11

Kad žmogus sukurtų kažką nauja, svarbūs maždaug 60 veiksnių, o kūrybiškumas – tik vienas iš jų. Ne mažiau svarbios kitos savybės, ypač – drąsa ir atkaklumas, portalui LRT.lt sako rašytojas Gediminas Beresnevičius. Anot jo, neaišku, ar skiriasi žmonių kūrybiškumas anksčiau ir dabar, bet vis didėjantis laisvumas ir drąsa kūrybos rezultatus lemia itin gerai.  

– Visai neseniai pasirodė jūsų naujausia knyga – „Sukurk kroodilą. Kūrėjo išlaisvinimo idėjos“. Knygos aprašyme esate apibūdinamas kaip kovotojas su rutina. Kaip yra su ta rutina?

– Rutina yra monotonija, kai atsibundi, ir galvoji – ojei, nebenoriu daugiau to paties... Man nėra taip buvę. O jei yra – neprisimenu. Mano pagrindinis darbas, iš kurio uždirbu, yra renginių organizavimas Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriuje. Organizuojame olimpiadas ir konkursus – nors jie kasmet kartojasi, visuomet būna vis kitokie. Rutinos vengdavau ir organizuodamas renginius fantastų klube.

Net mano laisvalaikis kūrybingas, nes jo metu rašau knygas. Taigi visuomet tenka galvoti ir spręsti įvairias problemas.

– Kas paskatino išleisti knygą apie kūrybiškumą?

– Ši knyga praktiškai sukurta prieš daugiau nei porą metų, pirmieji tekstai jai atsiradę gal prieš 15 metų. Taigi turėjau visą krūvą vaizduotės lavinimo metodinės medžiagos, o tokios knygos, mano manymu, trūko.

– Visi, ko gero, turi savitą atsakymą į klausimą, kas yra kūrybiškumas. Kaip jūs tai nusakytumėte?

– Kaip tik šiuo metu, jau kelintą mėnesį, intensyviai dirbu prie monografijos – būtent apie kūrybiškumą. Tai jau bus mokslinė knyga, skirta kūrybiškumo sampratai. Kai išėjau iš fantastikos mėgėjų pasaulio, kelis metus galvojau, kuo užsiimti, o nauju tikslu ir tapo kūrybiškumo tyrinėjimas. Atsirado mokslinės studijos, vėliau prisidėjo kūrybiškumo ugdymas. Vis atidėliojau monografijos rašymą, bet paskui pamaniau – juk atlikau tyrimą ir išnagrinėjau maždaug 400 lietuvių autorių publikacijų apie kūrybiškumą.

O atsakant į klausimą, kas yra kūrybiškumas, galiu pasakyti, kad tai – gebėjimas kurti kažką kokybiškai nauja. Kūryba yra procesas, kai kažkas esamo perdirbama, modifikuojama, keičiama į kažką kita. Jei tas perdirbimas kokybiškai naujas – tai kūrinys.

– Ar pritariate nuomonei, kad visi žmonės gimsta kūrybingi, tik vėliau ši savybė vis menksta?

– Tai, kad visi žmonės yra kūrybingi – humanistinė pozicija. Tačiau matote, kad sukurtum kažką naujo, vien kūrybiškumo neužtenka. Dar reikia motyvacijos, reikia norėti. Dar – reikia drąsos, nes jei padarysi tai, kas niekam neužklius, bus tik kopija. Kažkas nauja, neregėta visuomet atkreipia dėmesį.

Toliau – reikia meistriškumo. Jei nori tapyti, neužtenka mintyse modeliuoti būsimą paveikslą. Būtini įgūdžiai, kaip maišyti dažus, dėti juos ant drobės, gruntuoti, šešėliuoti. Yra visas sąrašas meistriškumo ir amato išmanymo aspektų.

Taigi, jei žmogus nori sukurti ką nors nauja, jam svarbūs maždaug 60 veiksnių, ir kūrybiškumas – tik vienas iš jų. Ne mažiau svarbios tokios savybės, kaip atkaklumas, gebėjimas planuoti laiką, mokėjimas nepasiduoti rutinai, drąsa kovoti prieš taisykles ir t. t. Tačiau nepainiokime – šie veiksniai svarbūs KŪRYBAI.

Kūrybiškumas yra vienas iš gebėjimų, o šiam gebėjimui lavinti ir skirta mano knyga. Tai pagalba žmonėms, kad jie, pažiūrėję į debesis, galėtų juos modifikuoti į pilį ar dramblį. Tačiau jei panorėtų nutapyti tą pilį ar dramblį, jiems reikėtų įgūdžių.

E. Blaževič/LRT nuotr. 

– Kūrybiškumo reikia įvairių sričių atstovams, ar ne?

– Taip, visiems galioja tie patys principai. Kūrybiškumą turi ir gali lavinti visi, tik vėliau, kad sukurtum paveikslą, ar matematikos uždavinį, ar kokį naują teisės aktą, reikia mano jau minėtų savybių. Sakoma, kad mokykla nuslopina kūrybiškumą. Tačiau iš tiesų, mokykla slopina ne kūrybiškumą, o gal labiau motyvaciją, norą kažką kurti. Mokykloje mokiniai įpratinami būti vertinami, ir jei jų kūryba blogai vertinama, jie gali imti bijoti tokio vertinimo...  Tiesa, negalime sakyti, jog taip yra visose mokyklose.

Beje, nemanau, kad mokykla yra skirta kūrybiškumui ugdyti. Mokykloje suteikiamas bendras išsilavinimas, išprusimas, bendras pasaulio suvokimas, principai, taisyklės ir pamatai. Žinoma, ir mokykloje galėtų būti ugdomas kūrybiškumas, bet tai nėra svarbiausia mokyklos paskirtis.

– Kokioje tuomet terpėje augantis vaikas, jaunuolis turėtų būti mokomas kūrybiškumo?

– Viskas priklauso nuo tėvų. Jei norime, kad gimęs kūdikis ateityje taptų kūrėju, reikia taip jį ir auklėti. Tėvai ir jų elgesys su vaiku didele dalimi lemia žmogaus likimą, jo asmenybę ir savęs suvokimą.

Vaikas nėra vergas ar tarnautojas ir nereikia jo spausti su nurodymais – ateik čia, nueik ten, padaryk tą ir aną. Jei taip bus, vaikas netaps kūrėju – viso labo bus geras specialistas. Taigi didžiausia atsakomybė tenka tėvams. Šis dalykas nustatytas tyrimais – apklausti žymiausi kūrėjai, Nobelio premijos laureatai, kurių didžioji dalis kartojo, kas didžiausią įtaką jiems padarė tėvai, šių palaikymas ir tinkamas požiūris.

Kūrėjas, nesvarbu, kokio amžiaus, turi dideles ambicijas. Visi žinoma, kad įvairiose olimpiadose dalyvauja daug mokinių. Pavyzdžiui, iš 100 dalyvių apdovanojami kokie 15. Ką tai reiškia? Kad 75 iš 100 grįžta į namus pralaimėję ir verkia – tiesiogine ar netiesiogine prasme. Čia jau tėvai turi juos paguosti, paaiškinti, kad tai – ne pasaulio pabaiga, nors vaikams galbūt tuo metu taip ir atrodo.

Reikia ruošti vaikus varžyboms, gyvenimui ir kūrėjo keliui, nes pralaimėjimai neišvengiami. Jei parašai knygą ir ją visi sukritikuoja, ką daryti? Nustoti kurti? Štai rašytojas Jackas Londonas buvo gavęs berods 600 neigiamų atsakymų iš leidyklų ir redakcijų, kol buvo išspausdintas jo pirmasis apsakymas. Galite įsivaizduoti? Kiek reikia atkaklumo, užsispyrimo ir drąsos, kad nenuleistum rankų.

– Įsivaizduokite žmogų, gyvenantį rutinos kupiną gyvenimą, bet norėtų viską pakeisti, tapti kūrybišku, įdomiu ir pan. Kas turi pasikeisti jo gyvenime?

– Viskas, bet pirmiausia – mąstysena. Taip pat svarbu tvirta motyvacija, kodėl jis to nori ir ruošiasi daryti. Tiesiog būti įdomiu ir kūrybišku nėra savaiminis tikslas. Reikia kažko konkretesnio – ar nori tapti muzikantu, ar dailininku, ar mokslininku. Nuo tikslo ir reikia pradėti. O toliau? Toliau laikytis atkakliai, kaip J. Londonas. Nepaisyti sunkumų, krizių, nesėkmių, kritikos, konfliktų ir pan.

– Spaudoje pasirodo straipsnių, kuriuose sakoma, kad svarbiausia ateities žmogaus kompetencija bus kūrybiškumas. Jūs daug dirbate su jaunimu. Ar pastebite kokius nors pokyčius – jaunoji karta daugiau, ar mažiau kūrybiška nei anksčiau? Kaip vertinate vis glaudesnį santykį su išmaniaisiais įrenginiais?

– Dėl kūrybiškumo ir skirtingų kartų negaliu atsakyti tiksliai, nes reikėtų atlikti tyrimus. Reikėjo žmonių kūrybiškumą matuoti anksčiau ir dabar. Tačiau galiu pasakyti, kad žmonės Lietuvoje tampa vis labiau drąsesni ir laisvesni. Tai – vienas veiksnių, lemiančių kūrybos rezultatus.

Vis didėjantis vizualumas mūsų gyvenime yra ir gerai, ir blogai. Jei prikaupiame daug vaizdinių, jie tampa savotiškais štampais, šablonais, kurie trukdo kurti, bet iš kitos pusės, jei mes juos mokėsime juos perdaryti, keisti, modifikuoti – tai gerai. Kuo daugiau vaizdinių turi žmogus, tuo daugiau galės sukurti.

Vaizdinė informacija apdorojama labai greitai, nereikia įtempti smegenų. Visai kitaip nei skaitant. O skaitymo vis mažėja ir mažėja, tad ir prognozuoju, kad ir mąstymas bei jo lavinimas menksta. Kuo mažesnis smegenų lavinimas, tuo mažesnis proto pajėgumas, kuo mažesnis pajėgumas, tuo mažesnis ir produktyvumas. Viskas atsiliepia kūrybai.

Manau, būtina treniruoti smegenis. Štai matematika, muzika, skaitymas reikalauja proto veiklos, o žiūrint filmą to reikia žymiai mažiau. Tiesą sakant, žiūrint televizorių mūsų smegenų aktyvumas yra mažesnis nei miegant. Todėl nenorėčiau sutikti, kad mokykloje turi būti lengvinamos programos, mažinama namų darbų apimtis. Kuo daugiau užduočių vaikai turės išspręsti, tuo geriau veiks jų smegenys. Tuo didesnis bus jų kūrybinis potencialas.