Kultūra

2019.02.12 18:23

Architektė J. Kančienė: Kauno centriniam paštui gresia vėžys

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2019.02.12 18:23

„Kauno centriniame pašte po tinku patekęs vanduo šaldomas plėsis. Nuo vandens tinkas atšoks ir vandenį pašalinti bei sutvarkyti radiatorius neužteks. Paštui gresia pelėsis, kuris – tarsi vėžys, po truputį vedantis pastatą prie žūties“, – apie tragišką tarpukario modernizmo simbolio likimą pasakoja architektė Jolita Kančienė. Centrinio pašto situacija, metų kūrinio rinkimai Čiurlionio dailės galerijoje bei džiazuojantys Kėdainiai – LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“.

Metų kūrinio rinkimai

Testas jūsų fantazijai – Kauno paveikslų galerijoje renkamas „Metų kūrinys“. Geriausio metų kūrinio konkurse, kuris Čiurlionio dailės galerijoje Kaune rengiamas jau 20 metų, dalyvauja tik profesionalūs menininkai. Už labiausiai patikusį kūrinį balsuoja ne tik komisija, bet ir lankytojai. „Paroda yra suneštinė. Tai nėra kuratorinė paroda, joje nėra temų, pats menininkas atneša tai, ką geriausio jam pavyko praėjusiais metais“, – pasakoja edukatorė, tapytoja Eglė Velaniškytė.

Konkurse – daugiausia tapybos darbų, tačiau galima rasti ir grafikos, keramikos, skulptūrų bei tekstilės kūrinių. Pasak organizatorių, šiais metais paroda pasižymi spalvingumu ir tam tikru ironijos prieskoniu. Ekspozicijoje – daugiau nei šimtas darbų, o kiekvienas autorius gali pristatyti tik po vieną darbą.

Stop kadras 

„Ekspresionistai nei vienas ilgai negyvena. Jie sudega, o klasikinis menininkas jis dirba ramiai – čia reikia tik laiko ir kantrybės“, – apie kūrėjų stilių bei charakterio subtilybes atskleidžia E. Velaniškytė. Parodos edukatorė kiekvienais metais asmeniškai pati išsirenka sau labiausiai patinkantį darbą: „Ieškau to, kuris man apstulbins, nustebins. Kartais tai būna labai mažas darbas, o kartais – visai nežinomo žmogaus kūrinys.“

Pasak menininkės, blogų darbų nėra – yra tik neįgyvendinti. Praėjusiais metais geriausio kūrinio apdovanojimą pelnė architektas, dailininkas Zigmantas  Brazauskas. Šiemet – viskas jūsų rankose. Laureatas bus skelbiamas vasario šešioliktą dieną. Organizatoriai bei dailininkai kviečia visus kauniečius ir miesto svečius apsilankyti Čiurlionio dailės galerijoje ir išreikšti savo nuomonę.

Kauno architektūros paveldas pavojuje

Dėmesio – Kauno architektūros paveldas pavojuje. Užlietas miesto centrinis paštas. Šis tarpukario modernizmo simbolis puikuojasi ant turizmo reklaminių leidinių, atvirukų. Tačiau kyla klausimas, ar šis objektas po trijų metų išliks sveikas, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine? Sausio viduryje, ketvirtame aukšte sprogus vamzdžiams vanduo kiaurai permerkė pastato sienas, maža to ieškant gedimų situacija pasikartojo – sienos užlietos antrą kartą.

„Kai trūko vamzdžiai, pastatas verkė. Verkė dėl to, kad jis buvo apleistas, trūko jo kraujagyslės“, – situaciją apibūdina architektas Linas Tuleikis.

„Vanduo, patekęs po tinku šaldomas plėsis. Nuo vandens tinkas atšoks ir matant tokią nelaimę neužteks tą vandenį pašalinti ir sutvarkyti radiatorius. Pastatui gresia pelėsis, kuris – tarsi vėžys, po truputį vedantis pastatą prie žūties“, – teigia architektė J. Kančienė.

Stop kadras 

Pasak Lietuvos pašto atstovų, vandentiekio avarija įvyko dėl rangovų netinkamai atliktų darbų. „Kaip pranešimą buvo išplatinusi Kultūros paveldo institucinė tarnyba, pastatui padaryta minimali žala. Tai – tiesiog trūkęs vamzdis. Ten buvo senos nenaudojamos administracinės patalpos, kurios, buvusios tuščios ilgą laiką, nes paštas sunaudoja tik trečdalį pastato erdvės“ – situaciją komentuoja Lietuvos pašto korporatyvinių reikalų vadovė Vaida Budrienė.

Kauno centrinio pašto kaina jau tuomet buvo įspūdinga – bene du milijonai litų. „Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių Kauno architektūrą identifikuojančių objektų. Jis – raiškus tautinio modernizmo pavyzdys. Tai vienas iš nedaugelio objektų, kurį projektuojant buvo siekiama parodyti lietuvių tautinę išraišką. Vienus pastatus laikome modernizmo pavyzdžiais, tačiau kai kurie kūrėjai nebuvo įsikėlę minties sukurti tautinės paskirties pastatą. Kiekviena detalė Kauno centriniame pašte, netgi tinkas buvo formuojamas taip, kad primintų smiltainį“ – unikalaus pastato ypatybes atskleidžia architektė.

„Paštas jaučiasi labai atsakingas už paslaugą, už kurią yra sukurtas. Ir turtas, kuris paštui atiteko -  įrankis, kurį jie savo nuožiūra. Jeigu paštui pastatas neatrodo efektyvus, jis jį ir išmeta. Paštas neturi savyje struktūrų, nei kompetencijų įvertinti ką jis turi bei ką su tuo turtu daryti“, – apmaudo neslepia L. Tuleikis.

„Tai rodo mūsų visų mentalitetą. Manau, kad turėtų būti kažkokiai apsaugai, paminklosaugai įvesta baudų sistema, nacionalizacija ar kitos priemonės – jėgos struktūra, kuri verstų pastatų savininkus juos prižiūrėti. Kita galimybė – mecenatystė. Gražus pavyzdys – Butkaus „MO“ muziejus. Gal šis pavyzdys įkvėps žmones“, – teigia J. Kančienė.

Pokalbis 450: Vitalis Vidikas

Ar galima vidurio lietuvos miestą vadint džiazo miestu „Kėdainiai keičia savo įvaizdį. Jeigu prieš septynis metus išgirstumėt žodžį „Kėdainiai“ – iš karto kyla asociacija su agurkais, ledais ir Uspaskicho miestu. Galėčiau pasakyti, kad šiai dienai Kėdainiai – kultūros miestas. Keičiame miesto įvaizdį ir dėl to labai džiaugiamės“, – paklaustas, ar Kėdainius galima vadinti džiazo sostine, atsako muzikantas, džiazo festivalio „Broma Jazz“ sumanytojas V. Vidikas.

Stop kadras 

„Manau, kad džiazas atrado mane. Baigęs mokslus ir tarnybą su draugu nutariau kartu muzikuoti. Buvo sunkus metas, džiazo teko klausytis ir ieškotis patiems, buvome visiški savamoksliai. Begrodamas supratau, kad tai – mano meilės muzika“, – apie meilę džiazui laidoje pasakos muzikantas.

Plačiau – laidos įraše. 

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius