captcha

Jūsų klausimas priimtas

Raimonda A. Medeišienė. Apie skaitymo priklausomybę ir malonumą skaityti (komentaras)

Tenka pripažinti – esu viena iš turinčių priklausomybę skaityti. Iš tų, ryte patikrinančių „Facebook“ ir portalų naujienas, tada tylomis pasipiktinančių, kad savanoriškai pražudė gražų ryto laiką, o ir vėl neaptiko nieko, be ko negalėtų pradėti dienos.
R. A. Medeišienė, E. Genio/LRT nuotr.
R. A. Medeišienė, E. Genio/LRT nuotr.

Nes rasti tekstai nedžiugina. Būna retų išimčių, tačiau gerą ar labai gerą produktą sutverti reikia ne tik laiko ir gebėjimų. Todėl kasryt gaunu porciją antraščių – klišių, vis labiau tolstančių nuo pateikiamo turinio. Turinio, kurio žodinis pristatymas kaskart vis nustebina, – rodos, pernakt ir vėl susitraukė beveidžio rašančiojo žodynas. Beje, visai prasminga užduotis/tyrimas studentams – suskaičiuoti tuos štampuotus tekstus rašančiųjų žodžių skaičių. 

Seniausiai aišku – jei jau nevaldau priklausomybės ryti tekstus, reikia skaityti knygas. Bus mažiau ko piktintis ar gailėtis. 

Dabar gi kuriam laikui sąžinė apraminta – per draugų rankas ir rekomendacijas kiek užtrukusi, nes lietuvių kalba išleista 2016 m. atkeliavo nemenka puslapių skaičių turinti Yuvalio Noah Harario knyga „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“.

Koks tai atradimas! Nepaisant didžiulio informacijos kiekio knygą skaityti ir įdomu, ir smagu; pasakojama suprantamai bei – čia ypatingas autoriaus talentas – kontekstualiai.

Pirmiausia, kas  patraukia dėmesį – istorijos chronologija, kurioje susieta fizikos, chemijos, biologijos, istorijos ir kultūros raida. Atskiri lyg ir žinomi segmentai pristatomi kitu matymo kampu. Pasakojimas dėliojamas kiek paradoksaliai – viena vertus, logiškai ir aiškiai, kita vertus, netikėtos sąsajos supina detektyvinę intrigą, pvz., žemdirbystė – gyvenviečių kūrimasis – kūdikių mirtingumas.

Šalia žinomų keturių pramonės revoliucijų, žyminčių žmonijos istoriją, knygoje „Sapiens. Glausta žmonijos istorija“ pasakojama apie kitas tris svarbias revoliucijas: kognityvinę, žemės ūkio ir mokslo. 

Ir toks matymas keičia daugelį nusistovėjusių sampratų apie pasaulį.

Skaitant įvairiapusį sodrų tekstą atlikti įvairių sričių mokslo tyrimai įgauna aiškios prasmės. Nenustebčiau, jei ši knyga paskatins smalsių jaunuolių posūkį į akademiją. Autorius mandagiai paaiškina: mokslas nieko neįrodo, tik parodo galimybes. O tos galimybės pristatomos su įspūdingai profesionalia, nes itin reta mokslininkams būdinga atsakomybe – kreipiantis į nespecializuotą auditoriją kalbėti kaip įmanoma aiškiau.

Knygos autorius Y. N. Hararis – Oksfordo universiteto istorijos mokslų daktaras, šiuo metu, regis, vis dar dirbantis akademinį darbą Jeruzalės Hebrajų universitete. Prieš keletą metų niekam nežinomas istorijos profesorius, kurio specializacija – viduramžių istorija, – rašė akademinius straipsnius itin siauram skaitytojų ratui. Dabar jis daug keliauja, dalyvauja konferencijose, duoda interviu, ir, truputį apgailestaudamas sako, jog iš esmės kartoja tai, ką, jau žino, ir vis mažiau laiko turi naujiems tyrimams.

Toks kardinalus dviejų bestselerių autoriaus gyvenimo pokytis.

Dviejų, nes jau pasirodė ir šios knygos tęsinys „Homo Deus. Glausta rytojaus istorija“, apimtimi ir turinio viražais stebinanti ne mažiau nei pirmoji.

Abi knygas iš anglų k. vertė Tadas Juras – padėka jam už profesionalų  indėlį į knygos teikiamą ilgalaikį skaitymo malonumą.  

Dėl visų čia paminėtų ir dar nepaminėtų priežasčių žmonėms su padidėjusiu poreikiu paskaitinėti, tegu ir po nedaug, bet kažko, kas įkvėptų dienai, kas sukeltų minčių ir paskatintų diskusijas Y. N. Harario knygos – tikriausia dovana. Pateisinta priklausomybė. Ilgalaikis skaitymo malonumas.

Dramos edukatorės Raimondos Agnės Medeišienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...