captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Monkutės-Marks „Dovana Tėviškei“ papuošė Seimo interjerą

Seimo rūmuose antradienį atidaryta Kėdainių krašto garbės pilietės, išeivijos dailininkės – gobelenų, tapybos, grafikos kūrėjos, mecenatės Janinos Monkutės-Marks (1923–2010) kūrybos darbų paroda „Dovana Tėviškei“.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Seimo rūmuose antradienį atidaryta Kėdainių krašto garbės pilietės, išeivijos dailininkės – gobelenų, tapybos, grafikos kūrėjos, mecenatės Janinos Monkutės-Marks (1923–2010) kūrybos darbų paroda „Dovana Tėviškei“.

Klasikine technika austų spalvingų rankų darbo gobelenų paroda, kurią į Vilnių atlydėjo gausus būrys kėdainiškių, skirta 90–osioms autorės gimimo metinėms paminėti ir yra tarsi gyvenimo dienoraštis.

Radviliškyje gimusi J. Monkutė–Marks į Vokietiją pasitraukė 1944 m. rudenį. Autorė studijavo archeologiją, meno istoriją ir italų kalbą Insbruko universitete Austrijoje. Mokėsi Freiburgo menų ir amatų mokykloje Vokietijoje. Čia įgijo pirmuosius dailės įgūdžius: tekstilės meną studijavo pas Antaną ir Anastaziją Tamošaičius, piešimą – pas Vytautą Kasiulį, Vytautą Kazimierą Jonyną, grafiką – Viktoro Petravičiaus studijoje.

1950 m. autorė emigravo į JAV. Nuo 1956 m. dailininkė įsiliejo į meninį ir visuomeninį šalies gyvenimą. Toliau gilino savo žinias, dirbo su atskirais menininkais. Savo kūrybinę veiklą menininkė susiejo su Haid Parko meno centru bei B.I.G. meno centru Floridos valstijoje. Nuo 1972 m. J. Marks pati ėmėsi kuratorės darbo – organizavo populiarią kasmetinę Haid Parko meno centro narių parodą. 1974 m. menininkė buvo viena iš Lietuvių moterų dailininkių draugijos Čikagoje steigėjų ir vadovių.

Pasak J. Monkutės–Marks kūrybos tyrinėtojų, menininkė savo stulbinančiai spalvingus ir įdomius gobelenus ausdavo rankomis, naudodama įvairias faktūras, todėl per metus nuausdavo vidutiniškai po 2–3 gobelenus. Ausdavo staklėmis, iš pradžių sėdėdama turko poza, vėliau – ant mažos kėdutės, galiausiai – iškėlusi rankas.

Pastebima, kad dailininkės grafikos ir tapybos darbai galėtų tapti puikiais gobelenų projektais. „Norėjosi liesti siūlų faktūrą, nebeužteko tik ornamentikos ir spalvų. Mane užbūrė pats audimo procesas. Tai kruopštus ir daug laiko užimantis darbas, bet, jaučiau, man tinkamas. Audimas man tapo kalba, kuria pasakoju apie jūrą, žemę, saulės tekėjimą, kasdienybę ir svajones“, – yra sakiusi menininkė. Vienas iš svarbiausių J. Monkutės–Marks kūryboje – kelio, kelionės motyvas, pateikiamas kaip savo vietos gyvenime ir prasmės paieškos. Vėlyviausi gobelenai literatūriškomis metaforomis atspindi asmeninę menininkės patirtį.

J. Monkutės-Marks darbai buvo eksponuoti Čikagos meno instituto ir kitose parodų salėse. Ji buvo nuolatinė svarbiausių Amerikos lietuvių dailės centrų – Balzeko lietuvių kultūros muziejaus, Čiurlionio galerijos, Lietuvių dailės muziejaus Lemonte – parodų dalyvė.

2001 m. Kėdainiuose atidarytas J. Monkutės-Marks muziejus–galerija rekonstruotame krašto muziejaus pastate. Kėdainiams menininkė padovanojo didelę savo kūrybos kolekciją, kurią sudaro tapybos, tekstilės ir grafikos darbai.

J. Monkutė-Marks mirė 2010 m., palaidota šeimos kape Kėdainiuose.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close