captcha

Jūsų klausimas priimtas

MO muziejuje atgyja A. Steponavičiaus ir B. Žilytės freska

MO muziejuje atsidarančiame spalio 18 dieną įsikurs MO bistro. Išskirtinis šios vietos interjero akcentas – skaitmeniniu būdu atkurtas Algirdo Steponavičiaus ir Birutės Žilytės sieninės tapybos darbo fragmentas. Kultūros paveldu paskelbta freska, esanti Naujųjų Valkininkų sanatorijoje „Pušelė“, šiuo metu yra suniokota. MO muziejus atveria galimybę įspūdingą 19 metrų kūrinio fragmentą pamatyti visiems vertinantiems ir mėgstantiems šių unikalių Lietuvos menininkų kūrybą, teigiama pranešime spaudai.
Pranešimo autorių nuotr.
Pranešimo autorių nuotr.

Daugeliui šis fragmentas gali priminti nebeišlikusį Vilniaus kavinės „Nykštukas“ interjerą. B. Žilytė (g. 1930) su vyru A. Steponavičiumi (1927–1996) sienų tapybos darbais papuošė ne tik legendinę Vilniaus kavinę „Nykštukas“ (1964), bet ir 2015 m.  valstybės saugomu kultūros paveldo objektu paskelbtą Valkininkų sanatoriją „Pušelė“ (1969–1972). Deja, originali freska yra suniokota ir netvarkoma. MO muziejuje bus galima išvysti skaitmeniniu atkurtą originalaus kūrinio fragmentą. 2016–2018 metais atkūrimo darbus atliko „Vilniaus galerija“, kartu dalyvaujant ir kūrinio autorei B. Žilytei. Fragmentas atspaustas ant aliuminio kompozito plokštės, jo dydis 230 cm x 1872 cm.

MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė teigia, kad muziejaus steigėjų Viktoro ir Danguolės Butkų sprendimas įsigyti skaitmeniniu būdu atkurtą freskos fragmentą pratęsia jų išsikeltą misiją išsaugoti Lietuvos vizualinio meno nuo XX amžiaus 6 dešimtmečio paveldą. Taip pat džiugina, kad MO bistro turės tokį unikalų interjerą, bus simboliškai pasipriešinta užmarščiai.

Pasak menotyrininkės Kristinos Stančienės, B. Žilytė ir A. Steponavičius – neįprastas lietuviškojo modernizmo sutuoktinių dailininkų duetas. Jų kūryba itin glaudžiai susipynusi, o sienų tapyba – tai apskritai analogų to laikotarpio mūsų dailėje neturintis bend­ro kūrybinio darbo rezultatas. B. Žilytė ir A. Steponavičius tarsi ištirpsta vienas kito vaizdiniuose, kartais nepalikdami jokių tarpusavio skirties pėdsakų, kūrybinių riboženklių. Dirbdami drauge, dailininkai neretai tapė tą pačią figūrą, motyvą. Arba vienas perimdavo ir tęsdavo kito pradėtą fragmentą. Vaikiškų vaizdinių, pasakų pasaulis suteikė menininkams laisvę nepataikauti sovietinės sistemos taisyklėms.

Pranešimo autorių nuotr.

B. Žilytė, originalios freskos autorė, 2015 m. apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, sako: „Tai, kas įvyko, yra stebuklas, – mūsų kūrinys prikeltas naujam gyvenimui. Po to, kai mačiau, kaip buvo sunaikinta kavinė „Nykštukas“, maniau, kad toks pats likimas laukia ir Valkininkų tapybos... Be galo džiaugiuosi, kad mūsų kūrinys netikėtai, lyg stebuklinės pasakos vyksme atgimė ir sušvito Audriaus Klimo nuostabiai kūrybingai atkurtame reginyje, kur jautriai ir tiksliai išsaugota kiekviena forma ir visuma... Nepaprastai džiaugiuosi ir dėkoju kūrybingiems muziejaus steigėjams Danguolei ir Viktorui Butkams... Juk Kūryba – tai  paslaptingas noras skleistis vis naujai, be galo, skverbtis Nežinion...“ 

„Kai prieš dvejus metus kilo mintis atkurti sienų tapybą ir ją atspausdinti, negalvojau, kurį konkretų interjerą kūrinys galėtų papuošti. Didžiausias noras buvo, kad atgimusią freską pamatytų kuo daugiau žmonių. Tai, kad jos fragmentas rado vietą MO muziejaus interjere, labai simboliška, neįsivaizduoju geresnės vietos kūriniui, kuris tapatinamas su lietuviško modernaus meno ištakomis“, – teigia Valkininkų freską atkūrusios „Vilniaus galerijos“ vadovas Audrius Klimas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...