Kultūra

2018.07.29 16:52

Paroda „Florencija Renesanso ir Baroko laikais“: nuo neįprastų siužetų iki pirmą kartą eksponuojamų paveikslų

Dalia Smagurauskaitė, LRT.lt2018.07.29 16:52

„Paveikslą fondas įsigijo seniai, tačiau niekur jo neeksponavo. Fondo atstovai prisipažino, kad viena to priežasčių yra neįprastas paveikslo siužetas“, – apie parodoje „Florencija Renesanso ir Baroko laikais“ eksponuojamą paveikslą portalui LRT.lt pasakoja parodos kuratorė ir koordinatorė Daiva Mitrulevičiūtė. Parodos Valdovų rūmuose lankytojų laukia ir daugiau netikėtumų – nuo jau neegzistuojančios Florencijos vaizdų iki išgelbėtos freskos ir pirmą kartą publikai demonstruojamų paveikslų.

Unikalios Florencijos vedutos

Ekspozicija pradedama Luigio Garibbo kūriniu „Florencijos veduta“, nutapytu 1834 m. Dar ir šiandien atvykstantieji į Florenciją nepraleidžia progos sustoti Mikelandželo aikštėje, nuo kurios atsiveria labai panašus vaizdas. Parodos kuratorė D. Mitrulevičiūtė pasakoja, kad šis vaizdas keliautojų buvo mėgiamas jau XVIII–XIX a. Įdomu tai, kad L. Garibbo paveikslas nėra nuolat eksponuojamas viešai – jis puošia banko „CR Firenze“ direktoriaus kabinetą.

Pirmojoje salėje taip pat galima pamatyti kelis Giovannio Signorinio, populiaraus XIX a. kūrėjo, darbus. Jis, kaip ir kiti to laikotarpio dailininkai, labai daug dirbo turtingiems užsienio aristokratams, išvykusiems į „Grand Tour“. Anglai ypač mėgo Toskaną ir grįždami namo norėdavo išsivežti prisiminimą apie aplankytas vietas, tad didelė dalis italų tapytų vedutų iškeliavo į Angliją.

„Vienas įdomiausių parodos paveikslų yra XVI a. nežinomo autoriaus nutapytas Florencijos Senojo turgaus vaizdas. Tai – Florencija, kurios jau nebėra. Kažkada čia buvo turgus ir žydų getas, o dabar šioje vietoje matome Respublikos aikštę. Vienintelė išlikusi anų laikų liudytoja yra paveiksle matoma kolona, žymėjusi dviejų romėnų kelių – kardo ir dekumano, – susikirtimo vietą. 

Dar vienas labai įdomus kūrinys yra Odoardo Borrani`o San Gallo vartai. Rengdama parodą skaičiau apie mūsų būsimojo valdovo Vladislovo Vazos kelionę į Florenciją, apie kurią išliko labai išsamūs kelionės palydovų dienoraščiai. Juose rašoma, kad Vladislovas Vaza paskutinę dieną iš Florencijos Pičių rūmų per Senąjį tiltą, San Gallo gatve išvyko Šiaurės Italijos link. Paveiksle matomos sienos jau nebėra, bet vartai išlikę. Mūsų būsimasis valdovas tikrai turėjo pro juos pravažiuoti“,  – pasakoja D. Mitrulevičiūtė.

Eksponuojamame Vincenzo Torregianio paveiksle matyti Florencijos Didžioji Šv. Pjero bažnyčia, kurios šiandien jau irgi nebėra. Ant šios bažnyčios koplyčios lauko sienos buvo Pietro Perugino freska. Bažnyčia buvo nugriauta, tačiau Albizzių giminė, kuriai priklausė koplyčia, freską išsaugojo. Ši Perugino freska taip pat eksponuojama Valdovų rūmuose.

Parodoje pristatomas ir XIX a. nežinomo dailininko tapytas Florencijos Švč. Mergelės Marijos Gėlių katedros fasado projektas. Vladislovo Vazos kelionės aprašyme pasakojama, kad būsimasis Lietuvos valdovas buvo užlipęs ant Filippo Brunelleschio projektuoto katedros kupolo ir nuo jo gėrėjosi miesto vaizdais.

E. Genys/LRT nuotr.

Ankstyviausi kūriniai

Antroje parodos salėje pristatomi patys ankstyviausi ekspozicijos kūriniai. Pirmasis – tai maždaug 1419 m. Lorenzo di Biccio tapytas paveikslas „Marijos vainikavimas su angelais ir šventaisiais“. „Šis kūrinys saugykloje praleido maždaug 60 metų ir niekam lig šiol nebuvo rodytas. Restauruotas jis buvo specialiai šiai parodai, restauravimo darbai truko apie metus. Taigi paveikslas viešai eksponuojamas pirmą kartą“, – sako parodos kuratorė.

„Labai džiaugiamės galėdami Lietuvos visuomenei pristatyti jau minėtą P. Perugino freską. Peruginas XV–XVI a. sandūroje buvo vienas populiariausių ir labiausiai vertinamų Italijos dailininkų. Įsigyti jo darbų buvo vykstama iš visos Europos. Labai ilgai nežinojome, ar pavyks gauti leidimą šį kūrinį atsivežti“, – parodos niuansus pasakoja D. Mitrulevičiūtė.

Dar vienas itin reikšmingas parodoje pristatomas tapybos darbas – tai nedidukas dailininko Fra Angelico (tikras vardas Guido di Pietro) paveikslas „Palaimintasis dominikonas“. Dailininkas pats buvo vienuolis dominikonas, vėliau paskelbtas palaimintuoju ir dailininkų globėju. Vilniuje parodoje rodomas Fra Angelico kūrinys yra eksponuojamas Florencijos Šv. Morkaus muziejuje – jis yra čia saugomo šio dailininko sukurto įspūdingo altoriaus sudėtinė dalis.  

Šalia jo pristatomas Giampietrino, Leonardo da Vincio mokinio, paveikslas „Ecce homo“, kuriame besidomintys tapyba atpažins da Vinciui būdingas švelnias linijas ir gestus.  

E. Genio/LRT nuotr.

Intriguojantys Renesanso siužetai

Bene svarbiausi ir įdomiausi trečioje parodos salėje eksponuojami kūriniai – 5 Giorgio Vasario paveikslai (4 originalai ir 1 originalaus dydžio nuotrauka). Kraštiniuose paveiksluose vaizduojamos alegorinės dievo Marso ir deivės Fortūnos figūros. Manoma, kad šie kūriniai kartu su kitais dviem tai pačiai alegorinių figūrų grupei priklausančiais darbais galėjo kabėti G. Vasario namuose Florencijoje kaip lubų dekoracija.

Kiti trys parodoje pristatomi G. Vasario kūriniai – „Šv. Donatas“, „Šv. Dominykas“ ir „Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai“. „Šiuos paveikslus eksponuojame greta, nes jie buvo sukurti kaip trijų dalių altorius vienai Areco bažnyčiai. Deja, vėliau centrinė dalis buvo parduoda ir pateko į Luvrą. Parodoje Valdovų rūmuose norėjome parodyti pilną buvusio altoriaus vaizdą, todėl tarp dviejų originalių darbų rodome ir Luvre saugomo kūrinio originalaus dydžio iliustraciją“, – paaiškina D. Mitrulevičiūtė. 

„Turbūt pačio sudėtingiausio siužeto kūrinys priklauso dailininkui Alessandrui Alloriui. Šį kūrinį fondas „Cassa di Risparmio di Firenze“ įsigijo seniai, tačiau niekur jo neeksponavo. Fondo atstovai paaiškino, kad viena to priežasčių yra neįprastas paveikslo siužetas, – pasakoja parodos koordinatorė. – Ruošiant katalogą parodai paveikslas buvo kruopščiai ištyrinėtas, paruoštas ilgas ir išsamus aprašas. Apibendrinant galima teigti, kad vienuolė reprezentuoja tikrą krikščioniškąją bažnyčią, o užmušamus kūdikius galima suprasti kaip nuodėmes ir užgimstančias erezijas. Dailininkas greičiausiai norėjo pasakyti, kad nuodėmę ar ereziją reikia sunaikinti vos tik ji atsiranda. Taip būtų galima interpretuoti šį paveikslą.“

E. Genio/LRT nuotr.

Baroko epochos įdomybės

Paroda baigiama baroko epochos kūriniais. D. Mitrulevičiūtė šioje salėje pataria atkreipti dėmesį į  tris didelius Francesco Furinio paveikslus. „Šie kūriniai eksponuojami Florencijoje, fondo „Cassa di Risparmio di Firenze“ salėje. Centriniame kūrinyje vaizduojama Judita, nukertanti galvą Holofernui. Šonuose kabantys paveikslai „Lotas ir jo dukros“ ir „Adomo ir Ievos išvarymas iš žemiškojo rojaus“ yra nebaigti. Dailininkas šiuos darbus tapė abu kartu, susirgo ir netikėtai mirė, todėl jie liko nebaigti“, – paaiškina parodos koordinatorė.  

Parodą užbaigia trys nedideli, bet labai įdomūs kūriniai. Pirmasis – Medicių kolekcijai priklausęs, garsaus Florencijos auksakalio Massimiliano Soldani-Benzio darbas, sukurtas iš vario, marmuro ir auksuotos bronzos. Kūrinys stebina ne tik detalių tikslumu, bet ir dar dviem aspektais. Pirma, jis viešai demonstruojamas pirmą kartą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Antra, šiuo metu Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje eksponuojamas kitas šio garsaus auksakalio darbas – Šv. Kazimiero relikvijorius.

„Dar vienas kūrinys, kuriuo mes labai džiaugiamės, yra Carlo Dolcio „Švč. Mergelės Marijos šlovė“, kurį parodai paskolino privatus kolekcininkas Gianfrancas Luzzettis. Būtent C. Dolcis sukūrė bene garsiausią Šv. Kazimiero atvaizdą pasaulyje, kuris yra saugomas Florencijos Pičių rūmuose, o 2004 m. buvo atvežtas į Vilnių ir pristatytas Taikomosios dailės muziejuje. Carlo Dolcio kūrinių yra buvę ir Lietuvos diduomenės kolekcijose“, – sako D. Mitrulevičiūtė.

Paskutinis iš trijų darbų išsiskiria savo mišria technika – tai yra ant „paragone“ vadinamo akmens tapytas bei kraštuose „pietre dure“ mozaika inkrustuotas kūrinys. Jame vaizduojamas žirgų pasirodymas Bobolių soduose šalia Pičių rūmų Florencijoje. Įdomu tai, kad valdovas Vladislovas Vaza, lankydamasis Florencijoje, taip pat matė panašų šokančių žirgų spektaklį.

E. Genio/LRT nuotr.

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius