captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žydų ir holokausto istoriją tiriantys lenkai ragina aktyviau įsitraukti ir lietuvius

Atsakomybė atminčiai – taip Lenkijoje aiškinamas užsibrėžtas siekis kuo įvairiapusiškiau ir išsamiau pristatyti Lenkijos žydų ir holokausto istoriją. Lietuvoje apie tamsiuosius istorijos puslapius garsiau imta kalbėti vos prieš kelerius metus, o Lenkija gerokai seniau ryžosi ištirti visas istorijos puses. Lenkijoje įkurtas Žydų istorijos institutas – pirmoji ir didžiausia žydų kultūrą tyrinėjanti įstaiga Rytų ir Vidurio Europoje.
LRT stop kadras
LRT stop kadras

Už tai, kad Antrojo pasaulinio karo metais nepabūgo ištiesti pagalbos rankos žydams ir su jais dalijosi namais, duona bei viltimi išgyventi, beveik 900 Lietuvos gyventojų ir 7 tūkst. Lenkijos piliečių suteikti Pasaulio teisuolių vardai. Tačiau abiejose valstybėse buvo ir su naciais kolaboravusių žmonių. Istorijos apie juos ir visuomenės reakcijos rodo, kad holokausto žaizdos ir šiandien tebežeidžia abi puses – tiek žydus, tiek lietuvius ir lenkus.

„Tai labai skausminga. Abiem šalims. Mes turime suprasti, kad tokio mąsto ir pobūdžio nusikaltimas – genocidas – buvo įvykdytas ne vien vokiečių rankomis. Vokiečiai atvėrė pragaro vartus, bet velnio vaidmenį prisiėmė ne vienas žmogus, o  skirtingų tautų atstovai – nuo Latvijos iki Rumunijos, nuo Lietuvos iki Kroatijos. Mes turime rimtai apsvarstyti, kas nutiko krikščioniškai Europai? O gal Europai, kuri apsimetė esanti krikščioniška? Kaip galėjo atsitikti, kad žmonės, kurie buvo pakrikštyti ir užauginti meilės kaimynui kultūroje, buvo pajėgūs atlikti tokį nesuvokiamą ir žiaurų  nusikaltimą?“ – svarsto Žydų istorijos instituto direktorius Pawelas Spiewakas.

Žydų istorijos institute leidžiamos knygos, rengiamos edukacinės programos, ekspozicijos, ekskursijos po Varšuvą, renkama informacija apie žydus ir holokaustą. Žydų istoriją Lenkijoje išsamiai pristato vienas moderniausių šalies muziejų - „Polin“.

Profesoriaus P. Spiewako teigimu, kokybiški muziejai – viena geriausių galimybių suteikti lankytojams trūkstamų žinių ir provokuoti juos persvarstyti tai, ką žino. Tačiau tam būtina ekspozicijas sukurti dialogo, o ne monologo principu, ir kad lankytojai būtų ugdomi kelti etinius ir kitokius klausimus, o ne vien tikėtis iš anksto suformuluotų atsakymų.

„Lenkijos istorijos perinterpretavimo procesas, ypač tos istorijos dalies, kuri susijusi su Antruoju pasauliniu karu, tęsiasi pastaruosius 20 metų. O Lietuvoje jis prasidėjo vos prieš porą metų, išleidus knygų apie kolaborantus. Vilnius ir kiti Lietuvos miestai buvo labai „žydiški“, labai gyvybingi ir su gausia žydų bendruomene. Lietuvoje jūs vis dar turite nuostabių ješivomis vadinamų žydų mokyklų ir bendruomenių, todėl manau, kad  galėtumėte padaryti daug daugiau, kad pradėtumėte naują žydų gyvenimo Lietuvoje etapą. Be to, jūs turite savo specialistų arba, jei norite, galite pasikviesti jų iš užsienio, iš Lenkijos, Anglijos ar Jungtinių Valstijų, kad padėtų ir solidarizuotųsi su tais Lietuvoje esančiais žmonėmis, kurie nori aiškintis, sužinoti ir suprasti žydų istoriją Lietuvoje“, – pastebi P. Spiewakas.

Išsamiau – Giedrės Baltrušytės reportaže.

LRT stop kadras

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...