captcha

Jūsų klausimas priimtas

N. Petersonas: Europos kultūros sostinės titulas skatina Kauną tobulėti

Žmonės, aktyviau dalyvaujantys miesto gyvenime, yra laimingesni ir sveikesni. Todėl kuo renginių kokybė bus aukštesnė, tuo dažniau miestiečiai juose lankysis, pranešime spaudai sako vienas projekto „Liverpulis – Europos kultūros sostinė 2008“ komandos narių Neilas Petersonas, šiuo metu konsultuojantis „Kaunas 2022“ komandą. Kaip teigia jis, galima manyti, kad geriausi Kauno laikai jau praeityje, tačiau Europos kultūros sostinės titulas skatina miestą dar labiau tobulėti ir tikėtis sėkmingos ateities.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

– Kaunas šiuo metu dar tik pradeda pasiruošimą Europos kultūros sostinės (EKS) metams. Koks buvo Liverpulio pasiruošimas? 

– Darbus pradėjome anksti ir, taip pat kaip ir Kaunas, daug dėmesio skyrėme miesto bendruomenėms siūlydami joms įvairias veiklas, skatinančias užmegzti glaudesnį ryšį su miestu. Viena iš priemonių to pasiekti Liverpulyje tapo mano įsteigta „Liverpool Welcome“ savanorystės programa. Šios programos veikimo principas grįstas pokalbiais su miesto gyventojais, ypač dirbančiais turizmo ir transporto srityse, supažindinant juos su „Liverpulis 2008“ programa ir įrodant jiems, kad jie gali būti savo miesto ambasadoriais. Tai tapo puikiu būdu plėsti projekto auditoriją.

Nemažai turizmo srityje dirbančių žmonių panoro prisidėti prie įvairių kultūrinių veiklų. Daugelis šių žmonių vis dar aktyviai savanoriauja net ir šiandien, praėjus dešimtmečiui nuo projekto pabaigos. Be to, projektą iniciavusi komanda glaudžiai dirbo su daugeliu kultūrinių, turizmo, bendruomeninių ar net mažmeninės prekybos organizacijų. Sugebėjome sukurti puikų balansą tarp bendruomenių projektų ir didelio masto kultūrinių renginių, įskaitant ir grupės „The Beatles“ narių pasirodymus. Jų netruks ir šiais metais. Lietuva mini savo valstybės šimtmetį, o Liverpulis švęs dešimties EKS metų sukaktį. Abiejų miestų laukia šventiškas periodas.

– Vienas pagrindinių Kaunas 2022“ siekių – bendruomenės būrimas per kultūrą. Kaip siūlytumėte paskatinti aktyvesnį miestiečių dalyvavimą miesto gyvenime?

– Statistiškai žmonės, kurie aktyviau dalyvauja miesto gyvenime, nesvarbu, ar tai būtų sporto ar kultūriniai renginiai, ar bendruomenės susibūrimai, yra laimingesni ir sveikesni. Žinoma, darbo išvarginti, ar pakankamų finansinių galimybių neturintys žmonės nėra motyvuoti kur nors lankytis. Tačiau kuo aukštesnės kokybės renginiai bus rengiami ir kuo geresnė bus jų reklama, tuo didesnė tikimybė, kad žmonės mėgins juose lankytis. Ir jei kokybė išliks aukšta, o žmonės jausis laukiami, jie ir toliau lankysis tuose renginiuose. Taip pat labai svarbu parodyti žmonėms, kad miesto centras priklauso būtent jiems ir paskatinti juos lankytis viešosiose miesto erdvėse. Ne mažiau svarbios yra savanorystės programos ir įvairios veiklos bei renginiai, skirti vietinėms bendruomenėms. Matau, kad „Kaunas 2022“ komanda visu tuo rūpinasi jau dabar.

– Dirbate su įvairiais EKS titulą iškovojusiais ar jo dar tik siekiančiais miestais. Su kokias pagrindiniais iššūkiais susiduria kiekviena Europos kultūros sostinė besiruošdamas EKS metams?

– Kiekvienam EKS miestui svarbiausia pateisinti lūkesčius. Laimėjus EKS statusą aplanko savotiška euforija, tačiau po to kurį laiką, regis, niekas nevyksta. Vos laimėjus EKS statusą, projekto komanda pradeda rengti strategijas programos įgyvendinimui. Šis procesas tylus ir plačiajai visuomenei mažai matomas, todėl žmonės pradeda nerimauti nesuprasdami, ką projekto komanda veikia šiuos net penkerius metus trunkančiu pasiruošimo laikotarpiu. Sugebėtų paaiškinti šį procesą miesto ir jo rajonų gyventojams – vienas pagrindinių iššūkių. EKS gali reikši labai daug ką. Tai galimybė atsigręžti į miesto istoriją, stiprinti muziejus, rengti žvejų konkursus ir t. t. Paaiškinti visa tai gali būti labai sunku, tačiau, kai pagaliau ateina EKS metai, visi supranta, dėl ko visas šis šurmulys. Aš tikiu, kad jau šiais, 2018-aisiais, Kaune bus galima išvysti tam tikrų akivaizdžių rezultatų nepamirštant, kad visa ko esmė dar tik laukia ateityje, 2022-aisiais.

– Kaip manote, kokie yra pagrindiniai EKS statuso privalumai ir trūkumai?

– Bandymas siekti EKS statuso gali pareikalauti nemažai išlaidų ir iš pažiūros atrodo, kad jis vertingas tik tuo atveju, jei pasiekiama pergalė. Tačiau ir pats dalyvavimas konkurse yra labai kūrybiškas procesas, naudingas visiems dalyvaujantiems miestams. Jis reikalauja kelti sudėtingus klausimus apie miestą ir mąstyti strategiškai.

Kauno atveju, šio proceso metu buvo sukurta į miesto gyventojus orientuota programa, skatinanti miestą tobulėti. Kaunas kadaise buvo laikinąja sostine ir ilgą laiką manyta, kad geriausi laikai jau praeityje. Tačiau EKS dėka toks požiūris pradėjo kisti. Kaunas – įvairialypis miestas, nestokojantis neatrastų sluoksnių. Geriau perpratus miesto praeitį, galima tikėtis sėkmingos ateities. Aš tikiu, kad Kaunas taps puikiu EKS pavyzdžiu. Projekto komanda nuostabi ir aš džiaugiuosi galėdamas su ja dirbti.

Gegužės 18–19 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje vyks pirmasis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ tarptautinis forumas. Jame bus pristatoma Europos Komisijos vykdoma Europos kultūros sostinių programa ir skatinamas tarptautinis kultūros sektoriaus bendradarbiavimas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...