captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nacionalinės premijos laureatas scenografas G. Makarevičius džiaugiasi galėsiantis atsidėti tapybai

Už kūrybišką scenovaizdžio šiuolaikiškumą nacionaline premija apdovanotas menininkas Gintaras Makarevičius sako, kad jo, kaip teatro scenografo pripažinimas, bei pati premija leis laisviau reikštis kitose vizualaus meno srityse, ypač tapyboje.
Tomo Vinicko (DELFI) nuotr.
Tomo Vinicko (DELFI) nuotr.

„Visuomet svajoju apie laisvesnę akimirką, kad galėčiau tapyti. Kokius penkerius metus tai praktikuoju, pavyksta susiplanuoti laiką ir turėti keletą mėnesių tam. Manau, kad premija man padės. Vėl planuoju didelę tapybos parodą“, – teigė jis.

Menininkas pasakojo, kad tapyti gali 50 kilometrų nuo Vilniaus esančiose dirbtuvėse, jos įrengtos jo senelio name.

Be to, menininkas nežada skirti mažiau dėmesio teatro scenografijai.

„Tai, ką kūriau, darysiu ir toliau: esu geros formos, manau, tai tik teigiamai paveiks mano tolesnę kūrybą. Aš niekada neplanavau tapti scenografu, patekau čia atsitiktinai. Bet dabar atsigręždamas suprantu, kad visus menus, kuriuos studijavau, kūriau kuriose nors medijose, visa tai man labai padėjo kurti scenografiją teatre“, – BNS sakė G. Makarevičius.

Jis kūrybinį kelią pradėjo kaip skulptūrinių objektų kūrėjas, videomenininkas, kūrė erdvines instaliacijas. Į teatrą menininką 1997-aisiais atvedė Algirdas Latėnas, tuomet statęs Justino Marcinkevičiaus dramą „Mažvydas“, kur G. Makarevičius dirbo su kostiumu dailininke Egle Rakauskaite. Vėliau kasmet jis kūrė vis daugiau scenografijų, be A. Latėno dirbo su režisieriais Oskaru Koršunovu, Gintaru Varnu, Jonu Vaitkumi, Sigitu Račkiu ir kitais. Greta scenografijos menininkas kūrė ir filmus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, dalyvavo festivaliuose, taip pat tapybos parodose. Visiškai teatrui jis sako atsidėjęs prieš maždaug penkerius metus.

„Mano supratimu, teatras bent jau iki šiol Lietuvoje turėjo gana gerą statusą, čia gali geriau save realizuoti. Tuo metu kinas, palyginti su teatru, Lietuvoje yra truputį našlaitėlis. Bet kuo toliau, tuo labiau linkstu prie klasikinių formų – grįžtu prie tapybos, pernai turėjau nacionalinę parodą. Teatras Lietuvoje sulaukia daugiausia dėmesio, dėl to ir atėjau į teatrą, nes po 1990-ųjų buvo sunku pragyventi tapant, kuriant instaliacijas. Tai sunku ir dabar. Laimėjo pragmatizmas. Bet man teatras, aišku, visuomet patiko, imponavo nuo jaunystės“, – pasakojo jis.

Menininko nuomone, bene stipriausi jo darbai teatre kurti O. Koršunovo režisuotuose spektakliuose „Išvarymas“, Osle rodytame „Mūsų klasė“, operoje „Meilės eliksyras“.

Šiuo metu G. Makarevičiaus scenografiją žiūrovai gali išvysti G. Varno režisuotame „Natanas išmintingasis“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre, jis pats atskleidžia, jog artimiausia numatoma premjera – O. Koršunovo režisuota opera su rašytojo Sigito Parulskio libretu ir Gintaro Sodeikos muzika.

1994-aisiais G. Makarevičius baigė Vilniaus dailės akademiją (VDA), dirbo dėstytoju VDA, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jis yra sukūręs scenografiją daugiau nei 30-čiai spektaklių, jo filmografijoje – devyni dokumentiniai filmai. Už darbą teatre menininkas yra pelnęs du svarbiausius teatralams apdovanojimus – Auksinius scenos kryžius: 2008-aisiais už scenografiją J. Vaitkaus režisuotame „Patriotai“ bei 2012-aisiais – už darbą O. Koršunovo ir M. Ivaškevičiaus „Išvaryme“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...