captcha

Jūsų klausimas priimtas

E. Nekrošius į savo jaunystės teatrą grįžta su Nobelio premijos laureatės kūryba

Jaunimo teatras ruošiasi neeilinei premjerai. Į savo jaunystės teatrą grįžta režisierius Eimuntas Nekrošius. Jo naujas spektaklis – „Cinkas (Zn)“ pagal baltarusių rašytojos Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knygas, rašoma teatro pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Po 26-erių metų Eimuntas Nekrošius sugrįžta su spektakliu, pasakojančiu apie tai, kas įvyko prieš tuos tris dešimtmečius. Apie epochą, kuri nugrimzdo į nebūtį, bet jos padarinius jaučiame ir šiandien. Išvaikščiojęs pasaulinės literatūros viršukalnes, E. Nekrošius susitelkia į eilinių žmonių likimus, žvelgdamas į praeitį iš dabarties perspektyvos.


1986-aisiais įvyko Černobylio atominės elektrinės avarija, tapusi didžiausia XX antros pusės žmonijos katastrofa. 1989-ųjų pradžioje sovietų pralaimėjimu baigėsi dešimtmetį trukęs karas Afganistane, nusinešęs dešimtis tūkstančių karių ir šimtus tūkstančių civilių gyvybių. Žlunganti valstybė iš paskutiniųjų slėpė ne tik abiejų tragedijų statistiką, bet ir savo agoniją. 

Epochos pabaigą pranašavo cinko karstai, kuriuose iš Afganistano į tėvynę buvo gabenami žuvę kareiviai. Cheminis elementas cinkas, būtinas žmogaus gyvybei palaikyti, per karą tapo gyvybės pabaigos simboliu. Pradžia ir pabaiga tilpo trumpoje cheminėje formulėje – Zn.

2015 metais, atsiimdama Nobelio premiją, S. Aleksijevič sakė stovinti ne viena, nes aplink ją – „skirtingi balsai, primenantys skaudžius gimtinės ir visos nebeegzistuojančios Sovietų Sąjungos žmonių išgyvenimus. O Nobelio premija yra dovana tiems, kurie kentėjo ir kurių pasakojimai pagaliau buvo išgirsti“. Gimusi 1948 metais Ukrainoje, baltarusio tėvo ir ukrainietės motinos šeimoje, S. Aleksijevič rašė jau mokykloje, svariai prisidėjo prie vietinio mokyklos laikraščio turinio formavimo. Baigusi žurnalistikos studijas rašė straipsnius, kritikuojančius Sovietų Sąjungos politiką.

Kelerius metus keliavusi po buvusios Sovietų Sąjungos teritoriją, autorė rinko paprastų žmonių pasakojimus ir liudijimus apie skaudžiausius įvykius, nutikusius Sovietų Sąjungos gyvavimo laikotarpiu. Iš žmonių pasakojimų gimė ir garsusis autorės ciklas „Utopijos balsai“, kurį sudaro penkios knygos: „Paskutinieji liudytojai“ (1985), „Karo veidas nemoteriškas“ (1991), „Cinko berniukai“ (1993), „Černobylio malda“ (1999) ir „Laikas iš antrų rankų“ (2014).

E. Nekrošiaus spektaklio centre – pati S. Aleksijevič, jos asmenybė ir kelionė per savo laiką. Išgalvota ir tikra tuo pat metu. Nuo vaikystės svajonės iki profesinių aukštumų. Tai – vienišo kūrėjo kelionė, turint vienintelį tikslą – „išminuoti“ žmogų kaip minų lauką. Ir paliudyti ne istorinių faktų, bet jausmų tiesas. Paradoksali kelionė – rašytojos svajonė išsipildė dėl jos aprašytų suluošintų gyvenimų…

Spektaklį „Cinkas“ Jaunimo teatras pristato kartu su teatru „Meno fortas“. Vaidmenis kuria aktoriai Aldona Bendoriūtė, Simonas Dovidauskas, Sergejus Ivanovas, Adomas Juška, Ieva Kaniušaitė, Dalia Morozovaitė, Milda Noreikaitė, Aušra Pukelytė, Vygantas Vadeiša, Vaidas Vilius. Kompozitorius – Algirdas Martinaitis, scenografijos dailininkas – Marius Nekrošius, kostiumų dailininkė – Nadežda Gultiajeva.

Spektaklio „Cinkas“ premjera – lapkričio 29 ir 30 dienomis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...