captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasaulinio garso dailininką iki šiol lydi Vilniuje patirti išgyvenimai

„Nuo dienos, kai gimiau, mano brangus Vilnius man dovanojo pačius laimingiausius ir pačius tragiškiausius prisiminimus. Jie praturtino mano meninį kelią ir suteikė ypatingą prasmę mano išgyvenimui“, – taip visame pasaulyje žinomas dailininkas, kilęs iš Vilniaus, rašė padėkos laiške, šių metų pavasarį sužinojęs, kad jam Vilniaus miesto tarybos sprendimu suteiktas sostinės garbės piliečio vardas. Trečiadienį S. Bakui šio titulo regalijos bus įteiktos miesto Rotušėje.
Samuelis Bakas, BNS nuotr.
Samuelis Bakas, BNS nuotr.

Be Vilniaus garbės piliečio regalijų įteikimo, S. Bako Vilniuje laukė ir dar vienas itin reikšmingas įvykis – Valstybiniame Vilniaus Gaono muziejuje atidaryta jo pirmoji nuolatinė darbų ekspozicija Lietuvoje.

Vilniui S. Bako dovanotoje kolekcijoje – tapybos darbai, keletas litografijų, koliažų, piešinių tušu ar kreidelėmis. 37 kūriniai muziejų pasiekė dar 2011 m., kai buvo atidaryta paroda „Samuelis Bakas. Gyvenimo stotys“.

S. Bakui atstovaujanti JAV Puckerio galerija kūrinius muziejui perdavė ilgalaikės nuomos pagrindu. Sutarta, kad, kai šių metų lapkritį bus atidaryta pirmoji ekspozicinė dailininko muziejaus erdvė, Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui bus padovanoti 37 meno kūriniai. Taip ir įvyko. Dar 88 kūriniai, suteiksiantys galimybę muziejui keisti ir atnaujinti ekspozicijas, bus atsiųsti įrengus antrąją erdvę.

Pirmąkart į Vilnių grįžo prieš 16 metų

Penktą kartą į Vilnių atvykęs, čia 1933 m. gimęs ir Holokausto baisumus išgyvenęs S. Bakas pabrėžė, kad tai, ką matė pro Vilniaus geto langus ir ką patyrė jame gyvendamas, jį lydėjo visą gyvenimą. 

S. Bako muziejaus vadovė Ieva Šadževičienė pastebėjo, kad pasaulinę šlovę pelniusio menininko kūrybai būdingas gilus simbolizmas, ypač – vaikystėje prarasto pasaulio metaforos. S. Bako kūrinių potekstėje keliamas Holokausto beprasmiškumo klausimas.   

Pirmąją parodą S. Bakas surengė būdamas vos devynerių Vilniaus gete. Išgyvenęs nacių okupacijos laikotarpį, jis atsidūrė perkeltųjų asmenų stovykloje Vokietijoje, vėliau gyveno Izraelyje ir Vakarų Europoje. 1993 m. dailininkas įsikūrė JAV, kur gyvena iki šiol.

Į Vilnių jis po išvykimo pirmą kartą atvyko 2001 m. pavasarį. Šiai kelionei jį paakino pažintis su buvusiu ilgamečiu Seimo Tarptautinių santykių skyriaus vadovu Rimantu Stankevičiumi.

„Nuo 1997 m. domėjausi lietuviais, kurie karo metais gelbėjo žydus. 2000 m.,  sužinojęs, kad JAV, Putname, yra lietuvių Kultūros archyvas, kuriame yra mane dominančių duomenų, leidausi į kelionę. Prieš tai Lietuvos spaudoje buvau perskaitęs S. Bako dienoraščių ištrauką „Nuo tilto“, kuri mane labai sujaudino“, – portalui LRT.lt apie pažinties pradžią su dailininku pasakojo R. Stankevičius.

Savo dienoraštyje dailininkas rašė, kad jo mama, nebežinodama, kaip išgyventi, kartu su juo norėjo Vilniuje nušokti nuo tilto į Nerį, bet nuo šio beprotiško žingsnio ją išgelbėjusi mintis, kad gal dar reikėtų pabandyti ieškoti prieglobsčio Benediktinių vienuolyne.

Čia S. Baką su mama priglaudė vienuolė Marija Mikulska, taip pat jiems padėjo  kunigas bei istorikas Juozas Stakauskas ir Vladas Žemaitis.  

2001 m. rugsėjį su pirmuoju lėktuvu po tragiškų rugsėjo 11-osios įvykių Niujorke S. Bakas antrą kartą atvyko į Vilnių atidaryti savo pirmosios parodos „Sugrįžimai“.

Dailininko vardas – tarp žymiausių pasaulio vilniečių

Trečiadienį, gavęs Vilniaus garbės piliečio regalijas, S. Bakas bus visam laikui į sostinės istoriją įrašytas šalia architekto Algimanto Nasvyčio, prezidento Algirdo Brazausko, buvusio JAV prezidento Ronaldo Wilsono Reagano, buvusio Islandijos užsienio reikalų ministro Jono Baldvino Hannibalssono, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko, dirigento bei violončelininko Mstislavo Rostropovičiaus, buvusio JAV Atstovų rūmų pirmininko Johno Dennio Hasterto, Nobelio premijos laureato, poeto Czeslawo Miloszo, poeto Justino Marcinkevičiaus, buvusio JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewo Brzezinskio, buvusio Vilniaus universiteto rektoriaus, matematiko Jono Kubiliaus, poeto Tomo Venclovos, Izraelio prezidento Shimono Pereso ir architekto Algirdo Kaušpėdo.

Vilniaus garbės piliečio vardas suteikimas už ypatingus nuopelnus Lietuvai ir Vilniui.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...