captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sulaukusi 100 metų mirė prancūzų kino legenda D. Darrieux

Danielle Darrieux, kuri nepaisant karo metų kolaboravimo su vokiečiais buvo viena ilgaamžiškiausių ir ryškiausių Prancūzijos kino žvaigždžių, mirė, ketvirtadienį pranešė jos partneris.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Aktorė, kuriai buvo 100 metų, „neseniai po nedidelio nukritimo“ sunegalavo ir mirė savo namuose netoli Paryžiaus, naujienų agentūrai AFP sakė Jacques'as Jenvrinas.

Puikios išvaizdos ir niūraus žvilgsnio D. Darrieux praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje tapo didžiule tarptautine žvaigžde. Ji vaidino su Douglasu Fairbanksu jaunesniuoju 1938 metų romantiškame Holivudo filme „The Rage of Paris“.

Tačiau jos sprendimas toliau dirbti naciams okupavus Prancūziją ir vaidinti jų propagandos šefo Josepho Goebbelso įkurtos studijos filmuose pelnė jai kolaborantės reputaciją.

Vėliau D. Darrieux sakė, jog buvo priversta dalyvauti liūdnai pagarsėjusioje viešųjų ryšių kelionėje į Berlyną 1942 metais, kad galėtų išlaisvinti savo vyrą – diplomatą Porfirio Rubirosą, pagarsėjusį mergišių, kurį naciai buvo internavę kaip šnipą.

Kai vyras buvo paleistas, ji paliko vokiečių remtą studiją ir ėmė slapstytis prisidengusi netikru vardu.

Praėjus trejiems metams po karo ji grįžo ir pelnė pripažinimą su įsimintinais darbais Maxo Ophulso filmuose „La Ronde“, „Ponios X auskarai“ (Madame de ...) ir Ispanijos karalienės vaidmeniu Jeano Cocteau filme „Rui Blasas“.

Bet kokias likusias abejones dėl jos veiklos karo metais užgožė įspūdingas pagrindinis vaidmuo 1959 metų trileryje „Marie-Octobre“ apie Prancūzijos pasipriešinimo dalyvius, bandančius išsiaiškinti, kas išdavė jų nužudytą lyderį.

D. Darrieux, kuri mirė antradienį, dirbo ir būdama 99-erių.

„Ėjau į studiją kaip einama į mokyklą, buvau tinginė ir tokia likau“, – kartą sakė ji apie filmavimo aikštelėse praleistą karjerą, prasidėjusią vaidmeniu komedijoje „Balius“ (Le Bal), kai jai buvo vos 14 metų.

Tačiau iš tiesų ji nebuvo tinginė: per ateinančius aštuonis dešimtmečius suvaidino daugiau kaip 140-yje filmų ir televizijos dramų, tarp jų – keliuose iš mėgstamiausių prancūzų pokario filmų.

Ji užmezgė ypatingus ryšius su režisieriumi Jacques`u Demy ir suvaidino jo 1967 metų filme „Merginos iš Rošforo“ (Les Demoiselles de Rochefort) bei 1982-ųjų „Une chambre en ville“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close