captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atrinktos idėjos Lukiškių aikštės memorialui

Tarp atrinktų penkių idėjų, iš kurių bus renkamas galutinis Lukiškių aikštės memorialas Vilniuje – „Vyčio“ paramos fondo, architektūros teoretiko Tomo Grunskio ir kolektyvo „aexn“ darbai, penktadienį pranešė Šiuolaikinio meno centras (ŠMC).
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Iš 32 idėjų atrinkti ir toliau kūrybinėse dirbtuvėse taip pat dalyvaus skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas, kraštotyrininkas Algimantas Lelešius, fotografas, filmų ir meno instaliacijų kūrėjas Darius Žiūra.

„Vyčio“ paramos fondo menininkų kolektyvui vadovavo architektas Gintaras Čaikauskas, darbą kūrė skulptorius Arūnas Sakalauskas, architektai Linas Naujokaitis ir Kęstutis Akelaitis – pastarasis yra ir Lukiškių aikštės sutvarkymo projekto vadovas.

Darbus vertino Nacionalinės dailės galerijos vadovė dailėtyrininkė Lolita Jablonskienė, Vilniaus universiteto istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas, šiuolaikinio meno kuratorė Virginija Januškevičiūtė, šiuolaikinio meno kuratorė, architektūros istorikė Ūla Tornau, dailėtyrininkė Giedrė Mickūnaitė, skulptorius ir filmų kūrėjas Deimantas Narkevičius, Vilniaus savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Idėjas komisija tik apibūdino

Idėjų vizualizacijos ir maketai penktadienį nebuvo pristatyti. ŠMC vadovas Kęstutis Kuizinas teigė, kad tai yra idėjų konkursas, todėl darbų maketai, vizualizacijos kol kas nebus pristatomos – tai bus padaryta rudenį, jau po idėjų tobulinimo.

Septynių ekspertų komisija pabrėžia, kad siekta atrinkti tas idėjas, kurios „pirmiausia neprieštarauja reprezentacinei aikštės funkcijai ir neprieštarauja architektūriniam aikštės piešiniui“, taip pat tas, kurios, komisijos nuomone, geriausiai atsako į užduotį memorialu įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą. Svarbus kriterijus, anot komisijos, buvo ir idėjų atvirumas šiuolaikiškoms kultūros formoms.

„D. Žiūros siūlomas memorialas, kuris šiuolaikinių technologijų pagalba įgalintų kurti nuotolinius saitus ir unikalų įrašų archyvą, skatintų ištisas kartas įsitraukti į atminties kūrimo ir pagerbimo ritualą. Komisijos nuomone, šis projektas skatina asmeninę pilietinę motyvaciją“, – nurodo komisija.

Vertindami A. Lelešiaus idėją, specialistai atkreipė dėmesį į siūlomus memorialinius mažosios architektūros akcentus, kurie „efektyviai ir įtraukiančiai perteiktų iš bendruomenės kylantį laisvės pasakojimą“.

„Šis projektas galėtų būti įgyvendintas remiantis turiningu kultūriniu bendradarbiavimu tarp keleto organizacijų ir iniciatyvų“, – teigiama ŠMC patiekiamose komisijos išvadose.

Tuo metu A. Labašausko pasiūlymą komisija įvertino „už lakonišką modernaus memorialo viziją ir jos įgyvendinimą“, T. Grunskio siūlomas atminties įamžinimo būdas įvertintas už „šiuolaikišką ir augimui atvirą formą, kuriamą panaudojant archetipinę Laisvės kovų simboliką“.

Tuo metu G. Čaikausko kolektyvo pateikta idėja – realistinė Vyčio skulptūra, kurios maketas jau buvo pristatytas visuomenei pačioje Lukiškių aikštėje, pasak komisijos, išskirta kaip „svarbus bandymas šiuolaikiškai traktuoti tradicinę skulptūrą ir plėtoti valstybinės heraldikos raišką“.

Komisija pabrėžė, kad idėjas teikė „itin įvairaus profesinio pasirengimo autoriai“, t.y. architektai, šiuolaikinio meno kūrėjai, istorijos entuziastai, kūrybinių industrijų atstovai.

Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė žurnalistams sakė, kad rudenį plačiau pristačius penkias idėjas į jų vertinimą galės įsitraukti ir visuomenė – planuojama, jog darbai bus pristatyti ŠMC parodoje, tad svarstoma leisti balsuoti už patikusius darbus tiek pačiame ŠMC, tiek internetu.

„Tikimės, kad galiausiai Lukiškių aikštė bus tokia, kuria mes visi džiaugsimės ir didžiuosimės, o kokia ji bus, sužinosime pasibaigus kūrybinėms dirbtuvėms – jos tik prasideda“, – sakė G. Žemaitytė.

Autoriai siūlo išnaudoti ir KGB rūmus, kryžiaus simboliką

Vilniaus savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, pristatydamas idėjas, sakė, kad D. Žiūros kolektyvo siūlomas memorialas leistų dalyvauti visiems piliečiams, kurie atvyko į Vilnių – atėjus į aikštę būtų nuskenuotas jų portretas.

„Jie tuomet galėtų „atsistoti“ garbės sargyboje virtualia išraiška, taip kiekvienas žmogus galėtų pabūti monumentu, išreikšti savo emociją, pagarbą, pilietinę poziciją, kad aš taip pat esu šios aikštės sargas, saugau tai, ką iškovojome“, – teigė jis.

Kalbėdamas apie A. Labašausko siūlymą, komisijos narys jį įvardijo kaip „daugiau architektūrinį, landšaftinį“: anot jo, memorialas būtų kuriamas formuojant tarsi sieną, nukreiptą į buvusius KGB rūmus, ant sienos būtų įrašytos svarbios laisvės kovų datos, žuvusiųjų pavardės.

„Į kitą pusę būtų suformuota tarsi kalvelė, ant jos gulėdamas būtum nugara į KGB rūmus, veidu į bažnyčią. Vėlgi, per emociją tai yra išraiška mūsų santykio su istorija“, – teigė architektas.

T. Grunskio pasiūlymą jis apibūdino kaip Vyčio kryžiaus įprasminimą per tam tikromis valstybei svarbiomis progomis atsirandančias šviečiančias trinkeles – jos būtų išdėstomos kryžiaus principu. „Tai vėlgi leistų įsitraukti visuomenei, skirtingomis datomis turėti skirtingą aikštės vaizdą“, – sakė jis.

G. Čaikausko grupės pasiūlymą jis įvertino kaip derinantį „Lietuvos herbo 3D versiją su memorialine funkcija“, taip pat įamžinantį valstybingumo kūrimui svarbias datas.

Šiuolaikinio meno kūrėjas D. Narkevičius, taip pat istorikas A. Bumblauskas pabrėžė, kad komisijai buvo svarbi kūrėjų darbų idėjos raida, ne tik vizualinė pusė, kuri dar bus tobulinama.

Kūrybinėse dirbtuvėse menininkams kelta užduotis, jog memorialo idėja turi būti skirta kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui įamžinti ir pritaikyta prie šiuo metu vykdomo aikštės rekonstrukcijos projekto erdvės ir mastelio. Projekto galutinė sąmata negali viršyti 500 tūkst. eurų ir projektą turi būti įmanoma įgyvendinti iki 2018 metų gruodžio 1 dienos.

Šiuo metu Lukiškių aikštė Vilniuje rekonstruojama. Anksčiau skelbta, kad darbus ketinama baigti iki šių metų rudens. Pasak komisijos atstovų, visi penki atrinkti projektai gali būti įgyvendinti nekeičiant dabartinio Lukiškių aikštės atnaujinimo projekto.

Į rekonstrukcijos projektą paminklo statyba neįtraukta, tik numatyta palikti jam vietą.

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...