captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaune eksponuojama A. Nykos-Niliūno mūzos A. Laucevičiūtės-Čipkienės dailės paroda

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, birželio 28 d., trečiadienį, 16 val., įvyks dailininkės Aleksandros Laucevičiūtės-Čipkienės (1922–2009) parodos „Poeto mūza – Savoldo angelas“ atidarymas. Renginio metu rašytojo Alfonso Nyka-Niliūno eilėraščius skaitys aktorius Petras Venslovas, muzikinę programą atliks Dovilė ir Jurgis Juozapaičiai, rašoma pranešime spaudai.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Šiais metais Berenika ir Aris Čipkai Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui padovanojo savo mamos Aleksandros darbus. Guvi, nerimstanti, nenustygstanti vietoje menininkė ieškojo naujų raiškos būdų ir naujų stilistinių priemonių. Meno kūriniai saviti: technika įvairi – ji tapė ant keraminių vazų, ant drobės.

Amerikoje pasinėrė į abstraktų ekspresionizmą. Jos pagalbininkais tapo dažai, drobė ir laki vaizduotė, kurios dėka ir gimė ekspresyvių potėpių kūriniai. Draugai ir artimieji ją vadino Sandra. Taip ji ir pasirašinėjo savo paveikslus. Dailininkas Romas Viesulas, vertindamas pirmuosius menininkės kūrinius, rašė: „Nuo pat meno mokyklos dienų nebuvo abejonių, kad Sandra turi didelę spalvos pajutimo dovaną. Pažvelgus į darbus detaliai, ankstyvesniu laikotarpiu, kur netrūkdavo spalvinio skaidrumo, pasitaikydavo ir komplikuoto, kartais prieštaraujančio, peizažinio monologo. Vėlesnieji ir dabartiniai darbai rodo didelį apsisprendimą ir išreikštos minties bei priemonių tiesumą. Tai geros tapybinės brandos ženklai.“

A. Laucevičiūtė-Čipkienė gimė 1922 m. balandžio 25 d. Kuršėnuose. Persikėlusi į Kauną, mokėsi gimnazijoje ir domėjosi daile, o ypač M. K. Čiurlionio mistiniu pasauliu, vėliau – A. Samuolio ir A. Gudaičio kūryba. Tačiau anuomet jauną gimnazistę labiau traukė ir kerėjo D. Nasvytytės modernaus šokio studija. Šokio meno mokėsi ir Austrijoje, pas Rosalią Chladek prie Vienos muzikos mokyklos. Tačiau meilė dailei – noras piešti, prakalbinti drobę savo sielos kalba, tapyti – lydėjo visą laiką ir prasiveržė Vokietijoje.

Kaip pasakoja menininkė: „Dailę pradėjau studijuoti pokariu Freiburge, prof. V. Vizgirdos ir A. Valeškos klasėse, lankiau prof. Galdiko akvarėlės kursą, ir kt.“ Šią meno ir amatų mokyklą – Ecole des Arts et Metiers Freiburge įsteigė dailininkas Kazimieras Vytautas Jonynas. Čia studentai buvo lavinami visapusiškai: dėstomi meno pagrindai, mokoma kalbų, filosofijos, meno istorijos – dėstė A. Čipkus, H. Nagys, A. Rannit, V. Vizgirda, A. Valeška, V. Kmitas, dr. J. Kaunas, A. Galdikas. A. Laucevičiūtė rašė: „Visus mus anuomet žavėjo poimpresionistinė mokykla, ir pirmą kartą originalai buvo prieinami mums. Gal tuo laiko tarpu didžiausias Dievas buvo Picasso, kuris stebino priblokšdamas. Bonnard`as atrodė labiau emocionalus, niuansuotas, artimesnis. Čia teko pirmą kartą matyti Braque, Van Gogh.” 1947 m. Sandra sėkmingai baigė Meno mokyklą ir gavo V. K. Jonyno pasirašytą mokslo baigimo pažymėjimą.

Vokietijoje sutiko artimą sielą – poetą Alfonsą Čipkų (A. Nyka-Niliūnas), ištekėjo. Persikėlę į Ameriką, apsigyveno Baltimorėje. Amerikoje dirbo keliose privačiose tapytojų studijose, bendravo su dailininku Joanu Westermanu. Lankė Baltimorės meno mokyklą – Museum of Art School, tobulinosi pas tapytoją Keithą Martiną. Įtaką darė vienas iš žymių dailininkų ekspresionistų – Jacksonas Pollockas. A. Laucevičiūtė buvo vertinama amerikiečių dailininkių pasaulyje.

Dailininkas A. Valeška, kuravęs vieną iš A. Laucevičiūtės parodų, rašė: „Sandra visa savo kūryba yra europietė daugiau negu visi kiti mūsų jaunieji dailininkai. Ji net savo koloritu primena Nepriklausomos Lietuvos tapytojus. Dailininkės spalvų derinys gana pavojingas, nevartojant pasažo tarp vienos ar kitos spalvos. Sandra ilgą laiką tylėjo. Atrodė, kad ji tapybą jau užmetusi. Bet šiandien štai regime visą jos individualią parodą, kurioje akys užkliūva už spalviniu ir kompoziciniu atžvilgiu gerai nusisekusių kūrinių.“ Dailininkė Meila Balkus jos kūrybinį braižą lygino su A. Galdiko. Anot jos, „tiek Galdikas, tiek Sandra Amerikoje, patekę į naują kraštą, sugebėjo plačiai išvystyti savo potencialą, asimiliavo naujus kultūrinius reiškinius ir pasinaudojo ta laisve, kurią Amerika jiems siūlė. Tai reikalavo ir drąsos, ir didelio kūrybingumo“.

A. Laucevičiūtė-Čipkienė mirė 2009 m. gegužės 29 d. Jos vyras poetas A. Nyka-Niliūnas savo žmonai Sandrai dedikavo visą kūrybą ir parašė jos atminimui knygą „Dienoraščiai 2009–2012“.

Tapytoja A. Laucevičiūtė-Čipkienė surengė nemažai personalinių ir kartu su kitais dailininkais grupinių parodų Niujorke, Vašingtone, Čikagoje, Baltimorėje. Jos kūrybinis palikimas – per 150 paveikslų ir per 30 ištapytų keraminių vazų. A. Laucevičiūtė puikiai valdė ne tik teptuką – ji parengė Lietuvių Bostono enciklopedijai nemažai tekstų meno temomis.

Paroda veiks: 2017 06 28–2017 10 01

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close