captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Kėvišas atskleidė, iš kur jo turtai: tikrai ne iš direktoriaus algos

Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui (LNOBT) vėl teka milijonai iš valstybės biudžeto scenos rekonstrukcijai, kuri prieš mažiau nei dešimtmetį buvo suremontuota už didžiulę sumą ir sulaukė teisėsaugos tyrimų. LNOBT vadovas Gintautas Kėvišas antradienį surengė spaudos konferenciją ir teigia, kad 2017 metais teatras prašė net didesnės sumos – 4 milijonų eurų, tačiau tiek nebuvo gauta.
G. Kėvišas. BNS nuotr.
G. Kėvišas. BNS nuotr.

DELFI jau rašė, kad šių metų sausio mėnesį naujoji „valstiečių“ paskirta kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pasirašė įsakymą, kuriuo iš Valstybės investicijų programos daugiau nei 1,7 milijono eurų paskirta LNOBT scenos rekonstrukcijai. Tai pačiai scenos rekonstrukcijai pinigų skyrė ir buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis 2015 bei 2016 metais, tačiau „valstiečiai“ dar padidino finansavimą projektui.

Kuriozas yra tas, kad prieš mažiau nei dešimtmetį LNOBT scenos rekonstrukcijai jau buvo skirta 22 milijonai eurų, o panaudota pusė šios sumos (apie 15 milijonų eurų), 2009 metais teatrą purtė skandalas dėl šios rekonstrukcijos, o prokuratūros tyrimas tęsiasi iki šiol. Nepraėjo nė dešimtmetis, o LNOBT scenai jau tęsiamos investicijos. Per pastaruosius trejus metus projektui jau skirta 4,5 milijono eurų.

Ministrė L. Ruokytė-Jonsson teisinosi, kad projektas yra tęstinis, patvirtintas dar 2008-iais metais ir nebuvo galimybės neskirti projektui pinigų. Ministerija pranešė, kad 2017 metų Kultūros ministerijos pavaldžių įstaigų auditavimo plane yra numatytas LNOBT veiklos ir finansinis auditas.

G. Kėvišas: prašėme dar daugiau

„Norėčiau pasakyti apie renovaciją. Paskutiniai trys metai, tai yra tęstinis projektas, kuris buvo sustabdytas 2009 metais. Pagrindinė priežastis buvo ne tik tyrimai, bet ir krizė. Prasidėjo krizė ir tas biudžetas buvo sumažintas. Tada 2009 metais prasidėjo tyrimas.

Kol tyrimas vyksta, mes jokios renovacijos netęsiam. Įtarimai buvo panaikinti, buvo paneigtos kai kurios valstybės kontrolės nuostatos. Tyrimas buvo nutrauktas, tai leido mums galvoti, apie renovacijos tęsimą“, – kalbėjo G. Kėvišas.

Pasak jo, 2017 metais buvo prašyta daug didesnė suma, tačiau jos gauti nepavyko: „Ir 2016 metais ir 2015 metais mes prašėme sumos, apie 1,5 milijono eurų. Mes remontus darome tarp sezonų, kad nereikėtų uždaryti teatro. Mes prašėme 4 milijonų 2017 metais, daugiau per vasarą negalėtume padaryti. Tačiau iš biudžeto mes gavome 1,8 milijono eurų. Su tuo biudžetu ir darysime darbus.“

Vėliau G. Kėvišas pripažino, kad teisėsaugos tyrimas buvo atnaujintas, tik LNOBT vadovas pareiškė, kad tyrimas atnaujintas formaliai: „Noriu pasakyti, kad tyrimas atnaujintas 2015 metų vasarą ir jis buvo atnaujintas formaliai, kad galima būtų tuos dokumentus ištirti iš Vokietijos ištirti.“

Teisėsaugos tyrimai tęsiasi iki šiol

Valstybės kontrolė 2010 metais buvo nustačiusi, kad rekonstruojant teatrą buvo ne kartą pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas: už scenos įrangą mokėta brangiau nei numatyta preliminarioje sutartyje, papildomai pirkta darbų ir įrangos už beveik 13 mln. litų (beveik 4 milijonai eurų). Atsižvelgiant į šias išvadas G. Kėvišui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas.

Prokuratūroje buvo pradėtas tyrimas dėl piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir apgaulingos apskaitos. Buvo pareikšti įtarimai 5 asmenims, žiniasklaidoje skelbta, kad tarp jų buvo ir G. Kėvišas.

Scenos rekonstrukcijos darbus atliko Vokietijos kompanija ir Lietuvos teisėsauga daugybę metų negavo teisinės pagalbos iš Vokietijos ir taip negalėjo pasiekti jiems reikiamų dokumentų. Po penkerių metų tyrimo, 2013 metais, ikiteisminis tyrimas prokuratūroje buvo nutrauktas.

Tačiau 2015 metų vasarą šioje istorijoje įvyko dar vienas posūkis – po daugybės metų buvo gauti reikalingi dokumentai iš Vokietijos ir ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Tyrimas vyksta iki šiol ir jame taškas dar nėra padėtas.

Neigiama VPT išvada dėl sandorių su sūnaus įmone

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) konstatavo, kad G. Kėvišo nusišalinimas nuo pirkimų, kuriuos laimėjo sūnaus Martyno valdoma įmonė, procedūrų buvo tik formalus ir neužtikrino pirkimų skaidrumo. Bendra sutarčių vertė – beveik 390 tūkst. eurų.

Tarnyba taip pat nurodė, jog jai nepavyko sužinoti, kokia pinigų dalis teko atlikėjams, o kuri – tarpininkui, nes motyvuodamas sutarčių konfidencialumu LNOBT tarnybai nepateikė šių duomenų.

„Negaliu atskleisti kontraktų sąlygų, jūs klausiat tokių dalykų, kurie yra konfidencialūs. Galiu pasakyti iš praktikos, neliečiant savo sūnaus kompanijos. Kompanija, rengianti turą gali ir pradirbti. Ji gali uždirbti 5-12 proc. Bet aš nežinau, ar mano sūnus uždirbo, ar pradirbo“, – aiškino G. Kėvišas.

Kadangi sutartys yra įvykdytos, jų nutraukti ar pakeisti nebegalima, todėl VPT žada svarstyti, ar LNOBT už minėtų pirkimų organizavimą, vykdymą ir sutarčių sudarymą atsakingiems asmenims bus taikomos administracinės nuobaudos.

Bet, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) tyrusi, ar nėra interesų konflikto, kai G. Kėvišo vadovaujamo teatro viešuosius pirkimus laimi jo sūnaus įmonė, konstatavo, kad įstatymų pažeidimų nebuvo, nes sutartis su sūnaus įmone pasirašė ne pats G. Kėvišas, o jo pavaduotojas.

„Mes su VPT išvada nesutinkame, nes manome, kad ji neigia VTEK sprendimą. VTEK nerado jokių pažeidimų, be to, nubalsavo vienbalsiai. VPT ėmėsi kvestionuoti būtent VTEK nuostatas. Mes nesutinkame su ta nuostata ir ją skųsime artimiausiu metu“, – kalbėjo G. Kėvišas.

Kultūros ministrė ketina skirti drausminę nuobaudą

Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jansson antradienį teigė, kad ketinama G. Kėvišui skirti drausminę nuobaudą.

Komentare BNS ji taip pat teigia, jog iki pirmadienio lauks raštiško G.Kėvišo pasiaiškinimo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pateiktos informacijos.

„Šiandien gavome Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas dėl LNOBT viešųjų pirkimų praktikos. Iš karto išsikviečiau LNOBT direktorių poną G. Kėvišą. Tai, ką išgirdau, manęs netenkina, todėl paprašiau išsamaus raštiško pono Kėvišo pasiaiškinimo, kurio laukiu iki pirmadienio. Tuo pačiu inicijavome procesą drausminei nuobaudai skirti“, – teigia ministrė.

Sugebėjo sukaupti didžiulius turtus

DELFI jau rašė, kad keturiolika metų dirbdamas teatre, o anksčiau filharmonijoje ir visuomet besisukęs valstybės tarnyboje G. Kėvišas su šeima sugebėjo sukaupti didžiulius turtus.

Jo ir šeimos nekilnojamasis turtas yra gausus: namas viename prabangiausių Lietuvoje Laurų kvartale, saugoma ir itin privati sodyba ant Bebrusų ežero kranto Molėtų rajone, butas Vilniuje, pagal deklaracijas vertas 800 tūkstančių litų, ir padovanotas sūnui, G. Kėvišo tėvų namas Kaune, paliktas sūnėnui, dar vienas sklypas nežinomoje vietoje už 252 tūkstančius litų, pirktas iš žiniasklaidos magnato Gedvydo Vainausko.

Žinoma, piniginių lėšų bei kitokio turto teatro vadovas turi dar daugiau. Žiniasklaidoje buvo svarstyta, kad G. Kėvišo namas Laurų kvartale buvo statomas būtent tuo metu, kai Operos ir baleto teatre vyko skandalingoji scenos rekonstrukcija. Statybų inspekcijos aktas apie statybų užbaigimą 2009-aisiais metais patvirtina, kad statybų laikas sutapo su didžiuoju skandalu.

2007 metais G. Kėvišas deklaruoja iš banko gavęs beveik 3 milijonų litų paskolą, kuri buvo daug didesnė už visą jo turtą. Iki 2010 metų (faktiškai per dvejus metus) G. Kėvišas grąžino beveik 1,3 milijono litų paskolos, o šeimos turtas išliko milijoninis ir beveik toks pats, kaip prieš pasiimant paskolą. Metinės G. Kėvišo pajamos iš atlyginimo turėjo siekti apie 84 tūkstančius litų, jo žmona buvo muzikos mokytoja, o jokio turto pardavimo nebuvo deklaruota. Tais pačiais metais teatrą krėtė skandalas dėl scenos rekonstrukcijos.

2016 metų rugsėjį G. Kėvišas laimėjo naują konkursą Operos ir baleto teatro vadovo pareigoms eiti ir teatrui vadovaus dar penkerius metus.

Atskleidė, iš kur jo turtai

Paklaustas, kiek vidutiniškai per metus gauna pajamų iš savo sūnaus įmonės, kuri laimėjo LNOBT viešuosius pirkimus, G. Kėvišas teigė: „Aš skaičiais nenorėčiau vardinti, nes ir neprivalau.“

„Versle aš esu labai seniai. Visos pajamos mano, kurios buvo žiniasklaidoje eskaluojamos ir inventorizuojamas mano turtas įvairus. Noriu pasakyti, kad aš tą turtą turiu tikrai ne iš direktoriaus algos. 1992–1994 metais dirbau Monako Kunigaikštystėje, vadovavau įstaigai ir tada pradėjau gauti pakankamai neblogas vakarietiškas pajamas.

Toliau aš fragmentiškai dirbau su žymiausiais pasaulio žmonėmis. 2001–2002 metais aš gyvenau Monake ir užsiėmiau vien tik verslu, nes tais metais nedirbau niekur. Kai 2002 metais pradėjau dirbti teatre, kreipiausi į teisininkus ir iš jų gavau identišką atsakymą, kad mano pareigos nedraudžia užsiimti kita veikla ir gauti kitas pajamas“, – kalbėjo G. Kėvišas.

Paklaustas, ar jau spėjo grąžinti 3 milijonų litų paskolą, kurią 2007 metais gavo iš banko, G. Kėvišas teigė, kad visos paskolos dar negrąžino: „Tai mano asmeninis klausimas, bet aš jums atsakysiu. Aš paskolos negrąžinau iki galo, aš tikrai turiu tą paskolą, nes po to aš pasiėmiau dar dalį paskolos. Bet ta paskola man nesudaro labai didelių sunkumų ir aš turėdamas finansinį komfortą geriau moku paskolas bankui.“

LNOBT vadovas aiškino, kad bankas įsitikino jų pinigų kilme: „Atidarant sąskaitą Ispanijoje, man reikėjo pristatyti dokumentus apie pajamų kilmę, uždarbį ir t.t. Bankas niekada neišduos jums jokios paskolos neįsitikinęs jūsų pinigų kilme.“

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...