captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gedimino kalnas liks uždarytas iki Velykų

Gedimino kalnas Vilniuje bus tvarkomas dar apie porą mėnesių, jį planuojama lankytojams atverti po Velykų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Vyksta tvarkybos darbai, kalną planuojame atverti lankytojams balandžio 20-ąją“, – BNS sakė Nacionalinio muziejaus atstovas spaudai Arminas Šileikis.

Anksčiau Nacionalinis muziejus skelbė, kad kalną tikimasi atverti iki vasario 16-osios Valstybės atkūrimo dienos minėjimo.

Pasak A. Šileikio, kalno funikulierius neveiks mažiausiai iki birželio 1-osios, vėliau bus sprendžiama, ar jį galima vėl naudoti.

Muziejaus atstovas aiškina, kad užtruko darbo kalno tvarkybos darbai, nes nuo sausio 2 iki sausio 25 dienos jie buvo sustabdyti, kol vyko archeologiniai tyrimai. Pasak jo, apie darbų pratęsimą informacija pateikta turizmo informacijos centrams Vilniuje.

Gedimino kalnas uždarytas nuo praėjusių metų gruodžio pabaigos dėl nuošliaužų. Jį tvarkant ketinama įrengti geodinaminius detektorius, sutvirtinti kalną juosiančias betonines juostas (rostverkus), kurios šiuo metu ir kelia daugiausia problemų.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai sausio mėnesį kalno aikštelėje aptiko keturių asmenų palaikus. Jie palaidoti be karstų, apipilti kalkėmis. Palaikai neseniai perduoti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antropologams, kurie iki vasaros tikisi patikrinti prielaidą, ar rasti palaikai gali būti sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko.

Kultūros ir aplinkos ministrai anksčiau yra sutarę, jog Gedimino kalnas ir jo prieigos turi būti perduotos Aplinkos ministerijos priežiūrai. Vilniaus meras Remigijus Šimašius penktadienį susitinka su kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson, be kitų klausimų ketinama aptarti ir kalno situaciją.

Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po pernai vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų. Kultūros ministerijos duomenimis, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams pernai skirta 300 tūkst. eurų, o šiemet planuojama skirti dar per 800 tūkst. eurų.

Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo T. Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...