captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokslininkai: garsių menininkų darbuose atsispindi jų ligų užuomazgos

Teptukų potepiai paveiksluose gali padėti anksti diagnozuoti neurodegenaracines ligas, ketvirtadienį paskelbė mokslininkai, ištyrę tokių garsių šiomis ligomis sirgusių menininkų kaip Salvadoras Dali ar Willemas de Kooningas darbus.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Jų tyrimo išvados paremtos 2092 darbų analize. Tarp jų buvo dviejų Parkinsono liga sirgusių pasaulinio garso menininkų S. Dali ir Norvalo Morrisseau, bei dviejų dailininkų , W. de Kooningo bei Jameso Brookso, kurie kentėjo nuo Alzheimerio, paveikslai.

Palyginimui buvo paimti Marko Chagalo, Pablo Picasso ir Claude Monet, kurie, kiek yra žinoma, nesirgo neurodegenaracinėmis ligomis, darbai.

„Mediciniškai visada bus labai svarbu kuo anksčiau sužinoti, kad tu turi problemą “, – sakė viena tyrimo autorių Alex Frosythe iš Liverpulio universiteto.

Darbai buvo vertinami pasitelkiant jų fraktalinę analizę, kuri buvo naudojama anksčiau paveikslų kopijų identifikavimui.

Fraktalai dažnai yra apibūdinami kaip „natūros pirštų atspaudai“.

W. de Kooningo ir J. Brookso potėpiai ėmė prarasti savo sudėtingumą, jiems sulaukus 40 metų – gerokai anksčiau, nei dailininkams buvo nustatyta Alzheimerio diagnozė.

S. Dali ir N. Morrisseau vidutiniame amžiuje buvo pastebėtas „fraktalinės dimensijos“ padidėjimas, kuris pradėjo mažėti menininkams baigiant šeštą dešimtį.

Vaistų sukelta Parkinsono liga S. Dali buvo diagnozuota tik sulaukus 76 metų, kai pradėjo drebėti jo dešinioji ranka.

N. Morrisseau šios diagnozės sulaukė būdamas 65 metų.

Tuo metu M. Chagalo, C. Monet ir P. Picasso darbuose jų potėpiai su amžiumi darėsi tik sudėtingesni.

„Tikiuosi, kad šis tyrimas privers daug anksčiau susimąstyti apie tai, kas vyksta smegenyse“, – sakė A. Forsythe.

„Demensija sergantys žmonės susirūpina, kad blogėja jų atmintis. O (paveikslai) parodo tai, kas vyksta, daug anksčiau“, – kalbėjo ji.

Ši studija patvirtina ir kitų tyrimų išvadas. Pavyzdžiui, mokslininkai pastebėjo JAV prezidento Ronaldo Reagano kalbos įgūdžių laipsnišką degradavimą 1980-aisiais, gerokai anksčiau nei 1994 metais jam buvo nustatytas Alzheimeris.

Šis straipsnis išspausdintas Amerikos psichologų draugijos žurnale „Neuropsychology journal“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...