captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paskelbė Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus

Tarp šiųmetinių Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų – rašytojas Valdas Papievis, aktorius Vytautas Anužis, režisierius Gytis Lukšas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Šių metų premijos laureatais taip pat tapo džiazo muzikai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas, Vladimiras Čekasinas, architektas Audrius Ambrasas, tapytoja Rūta Katiliūtė.

Trečiadienį laureatus paskelbė Nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos pirmininkė Viktorija Daujotytė.

A. Ambrasas apdovanotas už jaukų miesto erdvių formavimą ir tvarkos jame atsakomybę, aktorius V. Anužis – už klasikinės aktorinės mokyklos šiuolaikiškumą. Džiazo muzikantai V. Ganelinas, V. Tarasovas ir V. Čekasinas įvertinti už Lietuvos džiazo mokyklos sukūrimą. Tapytoja R. Katiliūtė apdovanojimą gavo už abstrakčiosios tapybos kūrybingumą, kino režisierius G. Lukšas – už kūrybišką nacionalinės literatūros interpretaciją kino kalba, rašytojas V. Papievis – už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romano estetiką.

G. Lukšui ir džiazo trio atstovams apdovanojimas skirtas už viso gyvenimo nuopelnus, kitiems keturiems laureatams – už septynerius kūrybingus gyvenimo metus.

Prieš paskelbiant laureatus, naujoji kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson paprašė pagerbti tylos minute rugsėjį mirusį buvusį komisijos pirmininką profesorių Leonidą Donskį. V. Daujotytė sakė, kad dirbdama komisija ne kartą prisiminė jo mintis apie džiazą ir literatūrą ir „jautė jo toleranciją ir neaprėpiamą akiračių platumą“. Ji pasidžiaugė, kad komisija šiemet turėjo iš ko pasirinkti.

„Komisija dirbo kiek galėdama sąžiningai – norėčiau tuo patikinti visus (...). Nebuvo lengva, ir šį kartą stovėjome prieš neišsprendžiamą egzistencinę situaciją: talentingų žmonių Lietuvoje yra daugiau ir bus daugiau, negu įvertintų ir apdovanotų. Bet visuomet tikimės, kad ta neteisybė, kuri lieka ir liks, kada nors bus išlyginta,“ – sakė ji.

Svarbiausiai šalies kultūros premijai gauti šiemet buvo pateiktos 28 kandidatūros, komisija prieš skelbdama laureatus vadinamąjame trumpąjame sąraše buvo atrinkusi dvylika pretendentų.

Be laureatų, jame buvo vertėjas Vladas Petrauskas, rašytoja Danutė Kalinauskaitė, džiazo muzikas Dainius Pulauskas, vizualaus meno kūrėjai Svajonė ir Paulius Stanikai, fotomenininkas Gintautas Trimakas ir aktorius Darius Meškauskas. 

BNS V. Daujotytė teigė, kad komisija vienbalsiai sutarė dėl penkių laureatų, papildomo balsavimo prireikė dėl vieno. Ji sako, kad apdovanojimą V. Ganelino trio muzikantams, kurie nominuojami jau ne pirmus metus, galima vadinti skolos grąžinimu.

„Kodėl gi – galima ir taip suprasti: turi skolų ne tik bankai, turi skolų ir kultūra dažnai, žmonės. Galiausiai tos skolos atidėliojamos, bet žmonės staiga pajunta, kad laikas grąžinti. Sutikčiau su tuo, kad priėjo toks momentas, kad skola yra aiški, procentai auga – kuo greičiau grąžinsime, tuo bus geriau“, – sakė profesorė.

Viena žymiausių literatūros tyrinėtojų Lietuvoje pripažino, jog jai pačiai buvo sudėtinga apsispręsti dėl apdovanojimo būtent šioje srityje ir tai padaryti padėjo būtent kitoms kultūros sritims atstovaujančių komisijos narių nuomonė.

„Buvo ir D. Kalinauskaitė, buvo ir daugiau žmonių: man ir dėl Vytauto Martinkaus rūpėjo visą laiką, manau, kad jis turi didelių nuopelnų mūsų kultūrai ir menui. Ir kiti žmonės buvo svarbus. Aišku, kad aš su kiekvienu turiu kažkokį santykį. Čia, dėl V. Papievio galutinį pasirinkimą, manyčiau, lėmė kitų specialybių komisijos nariai – stengiausi įsiklausyti į kitų žmonių balsus, kaip tai atrodo iš šono, kaip žiūri režisieriai, vizualiųjų menų kūrėjai. Jų žiūrėjimas buvo labiau į tą pusę, bet ir D. Kalinauskaitė netoli sukosi. Manau, kad ji yra palikta netolimai ateičiai“, – sakė V. Daujotytė.

Kasmet skiriamos ne daugiau kaip šešios Nacionalinės kultūros ir meno premijos, iš jų ne daugiau kaip dvi premijos gali būti skiriamos už kūrinius, kaip ilgametį kūrėjo indėlį į kultūrą ir meną.

Nacionalinė kultūros ir meno premija siekia 30 tūkst. 400 eurų.

Nacionalinės premijos skiriamos iki gruodžio 15 dienos, o laureatų diplomai ir ženklai įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) proga.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos teikiamos kasmet nuo 1989 metų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close