captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Rinkevičius pristato iššūkių kupiną operos „Žaidimas“ pastatymą

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius niekada nebijojo iššūkių. Gruodžio 10 d. Vilniaus kongresų rūmuose jo laukia dar vienas – kartu su režisieriumi Nerijumi Petroku kurtas kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno 100-mečiui skirtas operos „Žaidimas“ (1967) pastatymas. „J. Juzeliūnas yra labai įdomus ir talentingas kompozitorius, kuris nusipelnė, kad jo muzika skambėtų Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje, nes tai yra labai rimta Lietuvos muzikinės kultūros palikimo dalis“, – po repeticijos kalbėjo žymus dirigentas. 
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.

Pagal F. Durrenmatto apsakymą „Avarija“ (1957) parašyta J. Juzeliūno opera „Žaidimas“ turėjo nueiti ilgą ir sudėtingą kelią, kol jai pagaliau buvo lemta išvysti scenos šviesą. Tik praėjus keturiems dešimtmečiams nuo sukūrimo, 2007 m. operos pastatymo pirmą kartą ėmėsi Gintaras Rinkevičius kartu su savo vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, tuomet dar jaunais, karjerą pradedančiais solistais ir kameriniu choru „Brevis“, rašoma pranešime spaudai.

„Mums teko laimė ir likimas išspręsti šios operos situaciją, kuri buvo labai įdomiai sprendžiama. Žinote, kaip daug kas Lietuvoje sprendžiama – taip, kad nebūtų atlikta. Aš mačiau visą procesą, kaip meno ir kultūros žmonės, taip pat biurokratai norėjo nuo savęs nusimesti šitą muziką. Surasdavo priežasčių, kodėl to spektaklio reikia neatlikti“, – operos istoriją prisiminė garsus dirigentas. Pagrindine priežastimi dažnai būdavo įvardinama sudėtinga operos muzikinė dalis, kurios tiesiog „neįmanoma atlikti“. „Kūrinyje yra labai sunkios vokalinės partijos, kuriose muzikiniai akcentai nesutampa su tekstiniais akcentais, kadangi į jas yra sudėtas prozinis F. Durrenmatto tekstas. Šis dalykas, aišku, yra labai svarbus. Bet aš manau, kad tai tikrai nėra priežastis šios muzikos neatlikti“, – įsitikinęs G. Rinkevičius. 

Paklaustas, kodėl tuomet nusprendė rizikuoti, maestro sakė, kad rizika yra nuolatinė neatsiejama jo kūrybinio gyvenimo dalis. „Aš galvoju, kad tai – toks truputį iššūkio ir muzikinio solidarumo bei garbės klausimas, – apie savo sprendimą imtis operos „Žaidimas“ pastatymo kalbėjo G. Rinkevičius. – Jeigu ši opera taip ilgai neatlikta, tai ją tiesiog reikia atlikti. Tai buvo impulsas, paskatinęs mane imtis šio darbo. Be to, aš galvoju, kad tai yra tikrai labai įdomi muzikinė drama. Nenoriu lyginti visos Lietuvos kompozitorių operinės kūrybos, bet J. Juzeliūno muzika šiame kontekste užima labai garbingą vietą“, – kalbėjo G. Rinkevičius. 

Šiemet, praėjus dešimtmečiui nuo pirmojo pastatymo, J. Juzeliūno 100-ųjų gimimo metinių proga G. Rinkevičius Vilniaus kongresų rūmų scenoje vėl prikels operą „Žaidimas“ – gruodžio 10 d. bus rodomas vienintelis jos spektaklis. Operos kūrėjų komanda nuo pirmojo jos pastatymo liko daug nepakitusi. Šįsyk pagrindinį Alfredo Trapso vaidmenį atliks bosas Tadas Girininkas, taip pat pasirodys solistai Mindaugas Zimkus, Rafailas Karpis, Arūnas Malikėnas, Egidijus Dauskurdis, Jovita Vaškevičiūtė, Lina Dambrauskaitė ir Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis). 

„Tiek F. Durrenmatto dramą, tiek ir J. Juzeliūno operą „Žaidimas“ galima visaip statyti. Ir turbūt tai galėtų būti žymiai prabangesnis ir puošnesnis pastatymas, – svarstė Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas G. Rinkevičius. – Tačiau manau, kad pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų pastatymų bus tai, jog tie patys solistai dabar yra žymiai profesionalesni – laikas vis dėlto žmones moko ir profesionalumo, ir supratimo, ir atsakomybės. Tad aš tikiuosi, kad atlikimo prasme tai bus tobulesnis darbas. Žinoma, tobulybei ribų nėra. Gal už dešimt metų mes dar geriau tai padarysim“, – šypsojosi G. Rinkevičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...