captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas 2017-uosius paskelbė I. Simonaitytės metais

Kitus metus Seimas paskelbė Mažosios Lietuvos rašytojos Ievos Simonaitytės metais.
epaveldas.lt nuotr.
epaveldas.lt nuotr.

Už tokį nutarimo projektą balsavo 77 parlamentarai, vienas susilaikė.

Projekto iniciatorius buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Petras Gražulis.

Anot jo, būtina įvertinti, kad I. Simonaitytė yra „paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga rašytoja ir išskirtinių lietuvininkų likimų vaizduotoja savo kūriniuose garsinusi etnografinį Klaipėdos krašto savitumą“.

Pagal projektą, vyriausybei siūloma iki 2016 metų gruodžio 31 dienos parengti ir patvirtinti I. Simonaitytės minėjimo programą, kuri įprasmintų šios garsios asmenybės idėjų tęstinumą, kad būtų ugdoma visuomenės valstybinė savivoka ir pilietinė atsakomybė, turtinama kultūros paveldo istorija, plėtojami kultūriniai ryšiai.

Taip pat raginama 2017 metų valstybės biudžete numatyti lėšų rašytojos 120 gimimo metinių minėjimo programai įgyvendinti.

I. Simonaitytė (1897–1978) – Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Ji laikoma žymiausia Klaipėdos krašto gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje.

I. Simonaitytė gimė Vanagų bažnytkaimyje, Klaipėdos apskrityje, penkerių metų susirgo kaulų džiova, dėl to negalėjo lankyti mokyklos, skaityti ir rašyti ją išmokė motina. 1912–1914 metais mergaitė gydyta sanatorijoje Vokietijoje, iš kur grįžo pasveikusi. I. Simonaitytė vertėsi siuvėjos amatu, įsitraukė į lietuvišką veiklą: dirbo Vanagų lietuvių jaunimo sambūryje „Eglė“, bendradarbiavo leidinyje „Tilžės keleivis“ ir kitoje Mažosios Lietuvos lietuviškoje spaudoje. 1921 metais ji persikėlė į Klaipėdą, kur baigė vakarinius mašinraščio ir stenografijos kursus. I. Simonaitytė dirbo Lietuvos konsulate, spaustuvėje „Rytas“ korektore, „Prūsų Lietuvių balso“ redakcijoje, vėliau Seimelio raštinėje – mašininke ir vertėja.

Iš pradžių savo eilėraščius, apybraižas, apsakymas skelbusi Klaipėdos krašto spaudoje, I. Simonaitytė pripažinimo literatūros pasaulyje sulaukė už romaną „Aukštujų Šimonių likimas“. 1935 metais jais skirta Lietuvos valstybinė literatūros premija. Nuo 1936-ųjų moteris atsidėjo vien literatūriniam darbui, jai skirta pensija.

Vokiečiams atplėšus Klaipėdos kraštą, I. Simonaitytė apsigyveno Kaune. Nuo 1963 metų iki mirties ji gyveno Vilniuje. 1967 metais I. Simonaitytei suteiktas Lietuvos TSR valstybins apdovanojimas. Rašytoja mirė 1978 metų rugpjūčio 27 dieną Vilniuje, čia ir palaidota.

Tarp jos žinomiausių romanų – „Vilius Karalius“, „Be tėvo“, „Pikčiurnienė“.

2017 metus Seimas dar yra paskelbęs Tautinio kostiumo, Lietuvių kalbos kultūros, Algirdo Juliaus Greimo, Sporto ir Reformacijos metais.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...