captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nacionalinėje dailės galerijoje – pripažinto menotyrininko rankraščiai

Nacionalinėje dailės galerijoje atidarytoje parodoje – pažintis su Jurgio Baltrušaičio kūryba. Tačiau ne Lietuvoje geriau žinomo jo tėvo, poeto ir diplomato, o sūnaus, mažiau žinomo Lietuvoje, tačiau labai garsaus Vakarų šalyse menotyrininko Jurgio Baltrušaičio. Čia eksponuojami jo rankraščiai.
Stop kadras
Stop kadras

Itin saugomas garsaus menotyrininko J. Baltrušaičio asmeninis archyvas pirmą kartą atveriamas publikai. Paryžiuje gyvenantis prieš beveik tris dešimtmečius mirusio J. Baltrušaičio sūnus Jeanas sutiko, kad nedidelė garsaus menotyrininko kūrybos dokumentų dalis laikinai nukeliautų į Lietuvą ir būtų eksponuota parodoje. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta paroda „J. Baltrušaičio rankraščiai: visiems ir niekam“. Čia galima išvysti menotyrininko užrašus, knygų apmatus, piešinius, eskizus. Piešimą J. Baltrušaitis pavertė savita mąstymo ir kūrybos forma, sako parodos kuratorė.

„Tai – kaip vaizduotės kartoteka, norėjome parodyti metodo ypatingumą, kad meno istorikas ne tik rašė, bet ir piešė, mąstė piešiniais, rašė piešiniais, kopijuodamas ir pats interpretuodamas, ieškodamas meno formos, personažo, kuris primena Borgeso knygoje aprašytus gyvius ir slibinus, neregėtas būtybes; atrinkome nedidelę dalį rankraštinių piešinių, norėdami menotyrininką pristatyti kaip viduramžių tyrinėtoją“, – sakė parodos kuratorė Odeta Žukauskienė.

Pasak O. Žukauskienės, J. Baltrušaitis buvo pirmasis iškraipytų perspektyvų tyrinėtojas, išleidęs anamorfozių knygą. Iškrypusiose perspektyvose, deformacijoje jis įžvelgė gelmes, užstotas siekio viską sunorminti. Iš pradžių renesanso mene, vėliau neskirstydamas į epochas – krypo į vaizduotės, vizijų istoriją.

Pažaisti vizijomis ir perspektyvomis ekspozicijos kviečia ir parodos rengėjai.

Garsaus lietuvių poeto ir diplomato J. Baltrušaičio sūnus meno istoriko kelią pradėjo Prancūzijoje, mokėsi Sorbonos universitete, dėstė Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Parašė Visuotinės meno istorijos dvitomį. 1939-aisiais pasitraukė į Prancūziją. Išleido knygų apie Kaukazo kraštų meną, Rytų ir Vakarų kultūrų sąveikas viduramžiais, fantastiškuosius motyvus, iškreiptas perspektyvas ir mįslingus regėjimus. Sulaukė tarptautinio pripažinimo: prancūzų kalba parašytos knygos pelnė apdovanojimų. Jo parodą Nacionalinėje dailės galerijoje apžiūrėti galiam iki sausio vidurio.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...