captcha

Jūsų klausimas priimtas

Draugiškumo ženklas Vilniaus karaimams – meninis gatvės akcentas karaimų kalba

Tolerantiškas ir atviras Vilnius pasipuošė dar vienu draugiškumo simboliu – sostinės Žvėryno Karaimų gatvėje atidengtas gatvės puošybos elementas karaimų kalba. Nuo šio penktadienio šalia oficialios gatvės lentelės vilniečiai galės perskaityti dar vieną užrašą karaimų kalba – Karaj oramy. Tokie gatvės meniniai akcentai, skatinantys toleranciją ir pagarbą visiems miesto gyventojams, papuošė jau aštuonias sostinės gatves, teigiama pranešime spaudai.
 
S. Žiūros nuotr.
S. Žiūros nuotr.

„Karaimų gatvelė nors ir nedidelė, tačiau dažnai praeinama ir pastebima. Smagu Vilniuje turėti tokią gatvę, o dar smagiau, kad Lietuvoje jau šešis šimtus metų galime džiaugtis karaimų bendruomenės buvimu. Esu labai dėkingas visai bendruomenei, kad saugote karaimų papročius, mokote jaunimą ir taip atstovaujate šiai gražiai bendruomenei. Viso miesto vardu noriu pasakyti, kad džiaugiamės jūsų bendruomene, o ši lentelė lai simbolizuoja miesto atvirumą, draugiškumą bei taikų ir gražų sugyvenimą kartu“, – Karaimų g. dekoratyvinės lentelės atidengimo ceremonijoje sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Gatvės meninis akcentas karaimų kalba neatsitiktinai papuošė Žvėryno seniūniją. Čia stovi pati naujausia Lietuvoje, didžiausia ir gražiausia Vilniaus kenesa – karaimų maldos namai. Ji pradėta statyti pagal architekto Michailo Prozorovo projektą 1911 metais, tų pačių metų rudenį buvo pašventintas kertinis akmuo, o gatvelę, nusidriekusią iki pat kenesos, miesto savivaldybė pavadino Karaimų gatve. 1923 m. kenesa buvo pašventinta ir tuomet šalia Vilniaus kenesos pradėjo veikti bendruomenės namai, kuriuose rinkdavosi jaunimas, vykdavo paskaitos, susirinkimai, veikė religinė mokykla, gyveno dvasininkai.

„Labai džiaugiamės, kad šiandien susirinkome Karaimų gatvėje, miesto dalyje, kuri karaimų bendruomenei svarbi ir įsimintina. Visos bendruomenės vardu dėkoju Vilniaus savivaldybei – esame pamaloninti ir tikimės, jog tautų draugystė tęsis dar daugelį metų“, – sakė Lietuvos karaimų religinės bendruomenės pirmininkas Jurijus Špakovskis.

Karaimai – tiurkų tauta – Lietuvoje gyvena jau šeši šimtai metų. Pagal įsigaliojusią tradiciją manoma, kad po vieno žygio į Aukso ordos stepes Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas turėjęs išvesti iš Krymo kelis šimtus karaimų šeimų ir įkurdinti jas Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 273 karaimai: pusė jų – 138 – Vilniuje, 65 – Trakuose, 31 Panevėžyje, 6 Grigiškėse, po 4 Kaune, Lentvaryje, Noreikiškėse.

Vilniaus karaimai, visiškai integravęsi į daugiakultūrį Lietuvos gyvenimą, išsaugojo ir puoselėja savo kalbinį, kultūrinį, religinį savitumą. Vilniuje veikia karaimų religinė bendruomenė, karaimų ansamblis „Birklik“. Gatvės puošybos lentelės atidengimo ceremonijoje vilniečiai turėjo progos išgirsti gyvą karaimų kalbos skambesį –  „Birklik“ atlikėjai padeklamavo eiles, o bendruomenės pirmininkas kreipėsi į visus susirinkusius kariamų kalba.  Atidengus lentelę, vaišinga ir linksma karaimų bendruomenė pavaišino visus tradiciniu patiekalu – kibinais.

Tikimasi, kad ši draugiška akcija įkvėps vilniečius būti dar tolerantiškesniems, atviresniems ir parodyti daugiau pagarbos visiems įsikūrusiems mieste, kuris nuo seno garsėjo įvairių kultūrų dialogais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close