captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniuje – skulptoriaus M. Saukos paroda „Pasijuntu stebimas kito“

Šįvakar Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ atidaryta Mykolo Saukos paroda „Pasijuntu stebimas kito“. 27-erių rašytojas ir skulptorius trejus metus kūrė monumentalias betonines skulptūras.
LRT stop kadras
LRT stop kadras

„Titaniko“ parodų erdvėje – penkios monumentalios betoninės trijų metrų aukščio skulptūros. Realistiškai vaizduojančios nuogus senyvus žmones, jų kūnus su jų trūkumais, randais, veide įsispaudusiais išgyvenimais. Jų autorius skulptorius Mykolas Sauka tam naudojo netobulas, trupančias, sutrūnijusias ir surūdijusias medžiagas. Kaip pats sako – kuria skulptūras iš vienatvės ir šiukšlių.

„Skulptūrą padaryti užtrunka ilgai, reikia pradėti nuo karkaso. Galima pirkti medžiagas iš kažkokių parduotuvių, bet galima ir konteineriuose rasti, ir tos iš konteinerių daug mielesnės yra, patrūnijusios, šilumos turi, rūdžių, iš jų daug maloniau virinti, sukti, ir tada visa estetika išeina iš tų šiukšlių, – prisipažįsta skulptorius Mykolas Sauka. – Manau, kad mūsų bendras dar tautos kažkoks jausmas, kad viską sunaudoti, antrinis perdirbimas, kad nieko neišmesti, jei kažkas nemokamai, imti, tas momentas.“

Parodoje, greta penkių betoninių baigtų, M. Sauka eksponuoja ir skulptūros karkasą, kuriame matosi jos struktūra, kaip ji padaryta, kokios medžiagos naudotos.                       

„Karkasas, kurį rodau, jame matosi, kaip jos padarytos, jame šiukšlės, metalas, molis, gipsas, tai, ko reikia. Nes bedarant atsiranda momentai, kai karkasas galėtų būti baigtas, pavyzdžiui, sugipsuota koja, sulaužyta“, – pasakoja M. Sauka.

Skulptorius ir rašytojas parodoje dalyvauja nuo 14 metų. Baigęs Vilniaus dailės akademiją, pernai jis laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmosios knygos konkursą ir išleido apsakymų rinkinį „Grubiai“, už jį apdovanotas Kazimiero Barėno literatūrine premija. Pasak M. Saukos, šios dvi jo kūrybos sritys – paralelios. Skulptūras iš betono jis kuria jau keletą metų, sako, pila betoną į formas, girdo jį vandeniu, o išėmus jis būna sutrūkęs, korėtas, būtent toks, kokio reikia.

„Jau 4–5 metus kuriu iš betono, man jis savas, malonus, jis skirtingai nei dervos, kurios yra nuodingos, jis labai greitai džiūsta, palieka faktūras gražias, kažkas nutrupa. Jis kaip akmuo kietumo, bet iš jo galima lieti, bet tai ne dirbtinis akmuo, tai ta medžiaga, kuri pritraukia“, – detaliai pasakoja M. Sauka.

Paroda „Pasijuntu stebimas kito“ „Titanike“ veiks iki spalio 22 d.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...