captcha

Jūsų klausimas priimtas

ŠMC kviečia pasigilinti į spalvas ir prietaisus

Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) Vilniuje kviečia į menininko Gintaro Didžiapetrio parodą „Spalva ir prietaisas“.
 
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) Vilniuje kviečia į menininko Gintaro Didžiapetrio parodą „Spalva ir prietaisas“.

Kalbotyroje sakoma, kad kiekviena metafora susideda iš dviejų dalių – turinio ir perkėlėjo, rašoma pranešime spaudai. Turinys yra tai, ką norima apibūdinti – jis kartais net neįvardijamas. Perkėlėjas yra tai, kieno savybės pasiskolinamos palyginimui. Tarkime, pasakyme „pasaulis yra scena“ žodis „pasaulis“ yra turinys. Kreipinys „katinėli“ yra metafora, kurios pasirinkimas reikštų, kad kalbančiajam šis žodis apibūdina jus geriau nei tikrasis vardas.

Metaforos ypač parankios tuomet, kai susiduriama su kažkuo, ką sunku apibūdinti tiesiogiai. Štai iš visų trijų Dantės „Dieviškosios komedijos“ skyrių būtent „Rojuje“ gausiausia metaforų, tarsi rojuje išvysti dalykai būtų buvę išties nežemiški ir jiems nupasakoti būtų pritrūkę kasdieninės kalbos žodžių ir vaizdinių.

Taiklios metaforos leidžia kalbėtojui tiksliau reikšti mintis, be to, kalbėti iš pirmo žvilgsnio nelogiškus dalykus.

Tačiau tam, kad kažką galėtume pavadinti metafora, reikia, kad turinys ir perkėlėjas būtų tik kažkuriuo aspektu panašūs, o ne faktiškai susiję. Kitaip tariant, būtina, kad palyginime būtų netiesos. Kreipinys „mielas skaitytojau“ nėra metafora; nėra metaforos ir pasakyme, kad kompaktinis diskas yra rainelė, jei kalbantysis turi omenyje, jog tiek kompaktinis diskas, tiek akies rainelė yra prietaisai, leidžiantys susidaryti vaizdui. Kai Jane Jopkins, parašiusios knygą „Ekonomikos prigimtis“, paklausė, kas paskatino ją pasitelkti tokią metaforą ir sugretinti ekonomikos bei gamtos procesus, ji atkirto: „Bet tai ne metafora! Tai tas pats procesas!“

Abstrakcija yra ir veikiama pasaulio, ir pažini – tai konkreti realybės dalis, kuri egzistuoja ir kuria dalijamasi įvairiuose kontekstuose, skirtingo sudėtingumo lygmenyse. Abstrakcija ir tikrovė matomos, galiausiai, kaip dvi gan netoli viena nuo kitos nutolusios savybės.

Parodą lydi kino filmų ir renginių programa, jos metu pasirodys du nauji leidiniai: menininko knyga „Color and Device“ ir ketvirtasis žurnalo „The Federal“ numeris. Parodoje pirmą kartą bus galima pamatyti visą Gintaro Didžiapetrio 16 mm formato filmų trilogiją, kurią sudaro filmai „Optiniai įvykiai“ (2010), „Bizantinė vieta“ (2011) ir „Tranzitas“ (2013). Filmas „Optiniai įvykiai“ visą parodos laiką bus rodomas Kazio Varnelio namuose-muziejuje (Didžioji g. 26, lankytojai priimami iš anksto susitarus telefonu: 8 5 2791644).

Skirtingos šios parodos versijos šiemet bus parodytos Antverpeno Objectif Exhibitions meno centre Belgijoje ir Villa Croce šiuolaikinio meno muziejuje Genujoje, Italijoje.

Parodos renginiai ir kino programa

Šeštadieniais ir trečiadieniais parodos metu

Balandžio 13 ir 17 d.: Roberto Rossellini filmas „Šv. Pranciškaus žiedai“ (1950) ŠMC Kino salėje

Balandžio 20 ir 24 d.: Fredericko Wisemano filmas „Parduotuvė“ (1983) ŠMC Kino salėje

Balandžio 27 ir gegužės 1 d.: Ermanno Olmi filmas „Il Posto“ (1961) ŠMC Kino salėje

Gegužės 4 ir 15 d.: Woody Alleno filmas „Zeligas“ (1983) ŠMC Kino salėje

Gegužės 8 d.: žurnalo „The Federal“ ketvirtojo numerio pristatymas

Gegužės 11 d.: Gintaro Didžiapetrio filmo „Bizantiška vieta“ (2011) pristatymas su Franko O’Hara poezija ŠMC Didžiojoje salėje, dalyvaujant Matthew Gregory. Filmas parodos erdvėje bus demonstruojamas tik vieną dieną.

Gegužės 18 d.: Michailo Kalatozovo filmas „Vinis bate“ (1930) ŠMC Kino salėje

Kino seansai ir renginiai nemokami.

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close