captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paminklas tautos patriarchui J. Basanavičiui Vilniuje – prokurorų akiratyje

Vilniaus savivaldybė nusprendė, kad spalio 3 d. bus paskelbtas konkursas paminklui tautos patriarchui Jonui Basanavičiui sukurti ir erdvei priešais Nacionalinę filharmoniją, kur jis stovės, sutvarkyti. Tačiau šią malonią žinią vis dar temdo skandalas dėl buvusiam miesto mero Remigijaus Šimašiaus bendražygiui, buvusiam liberalų vadovui Eligijui Masiuliui pateiktų įtarimų paėmus kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimundo Kurlianskio.
Paminklo J. Basanavičiui galima būsimoji vieta, Vilniaus savivaldybės nuotr.
Paminklo J. Basanavičiui galima būsimoji vieta, Vilniaus savivaldybės nuotr.

Po to, kai gegužę E. Masiulio namuose STT pareigūnai atliko kratą ir rado apie 250 tūkst. eurų grynųjų pinigų, imta kalbėti, esą R. Kurlianskis galėjo buvusiam Seimo nariui ir liberalų lyderiui atsilyginti ir už tai, kad koncerną dominantis paminklas J. Basanavičiui, kurio pastatymą jis planavo paremti, būtų pastatytas Konstantino Sirvydo skverelyje, šalia Prancūzijos ambasados.

Miesto taryboje sutarimo dėl vietos J. Basanavičiaus paminklui nebuvo – vieni jos nariai pritarė, kad paminklas atsirastų K. Sirvydo skverelyje, kiti siūlė aikštelę priešais Nacionalinę filharmoniją. Kaip galima vieta buvo minima ir Lukiškių aikštė.

Merui teko apsilankyti STT

Kai rugsėjo 9 d. R. Šimašius buvo iškviestas apklausai į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), buvo kalbama, esą Vilniaus merui teko aiškintis ir dėl paminklo J. Basanavičiui sukūrimo ir pastatymo aplinkybių. Tačiau išsamiau apie savo apklausą pats meras viešai nekalbėjo.

LRT.lt pasiekė žinios, kad Generalinė prokuratūra domėjosi, kodėl iš miesto tarybos posėdžio 2015 m. gruodžio 2 d. buvo išbrauktas klausimas „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo J. Basanavičiui“.

Prokurorai siekė išsiaiškinti, „koks asmuo ar asmenys buvo šio klausimo atsiėmimo iš 2015.12.02 vykusio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės iniciatoriumi ar iniciatoriais? Kaip toks prašymas dėl šio klausimo atsiėmimo iš darbotvarkės tokio sprendimo autorių buvo argumentuotas ir ar įformintas raštu?“

Kaltų ieško tarp opozicijos atstovų

Miesto tarybos sekretoriaus Simono Girdzijausko Generalinei prokuratūrai išsiųstame atsakyme nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 30 d. miesto tarybos ir mero sekretoriate užregistruotas tarybos nario, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) atstovo Žilvino Šilgalio alternatyvus tarybos sprendimo projektas „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo J. Basanavičiui“. Tačiau šis projektas 2015 m. gruodžio 2 d. vykusiame tarybos posėdyje nebuvo svarstytas.

Paklaustas, kodėl taip atsitiko, S. Girdzijauskas LRT.lt aiškino: „Kai pamatėme, kad yra du alternatyvūs projektai ir nėra bendro sutarimo, nutarėme šį klausimą išimti iš tarybos posėdžio darbotvarkės ir sugrįžti prie jo po to, kai savo išvadas pateiks speciali komisija, kuriai būtų pavesta pateikti išvadas, kuri Vilniaus vieta – tinkamiausia J. Basanavičiaus paminklui.“

Jis priminė, kad komisija buvo sudaryta iš tarybos pozicijos ir opozicijos atstovų. Po kelių mėnesių komisija pateikė pasiūlymą, kad paminklą būtų tinkamiausia statyti priešais Nacionalinę filharmoniją, kurios pastate 1917 m. vyko Vilniaus konferencija, išrinkusi Lietuvos tarybą. Jos nariu buvo ir J. Basanavičius.

Posėdžio įraše – tik mero pasiūlymas     

„Mūsų frakcija nuosekliai laikėsi pozicijos, kad J. Basanavičiaus paminklui tinkamesnė vieta – K. Sirvydo skvere. Jeigu meras šį pasiūlymą būtų pateikęs tarybai, mes būtume balsavę už jį. Jei būtų teikęs pasiūlymą dėl vietos Lukiškių aikštėje, būtume ir už tokį pasiūlymą balsavę, nes manėme, kad ši vieta irgi geresnė, nei aikštė priešais filharmoniją. Štai ir viskas. Visa kita – manipuliacijos ir bandymas prisidengti. Tarybos posėdžio įraše aiškiai girdėti, kad pats R. Šimašius pasiūlė šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės po to, kai jau buvo su E. Masiuliu pakalbėjęs. Prokurorai, matyt, turi įrašus ir žino, kad toks pokalbis buvo“, – tvirtino Ž. Šilgalis.

Miesto tarybos posėdžio, vykusio 2015 m. gruodžio 2 d. įraše girdėti toks mero R. Šimašiaus pasiūlymas: „Po frakcijų vadovų pasitarimo daug kam kilo klausimų dėl 33 klausimo. Deklaraciją dėl J. Basanavičiaus paminklo siūloma atidėti iki kito karto, kad visi iki galo išsidiskutuotų, kad neliktų taktinių nesusitarimų ar skirtumų matymo situacijos.“ (kalba netaisyta – LRT.lt).

Kas minima deklaracijoje dėl paminklo J. Basanavičiui, meras tarybos nariams nepasakė.   

Koncernas bendradarbiavo su muziejumi

Pernai ir šių metų pradžioje iniciatyvą, kad iki Lietuvos valstybės šimtmečio 2018 m. Vilniuje būtų pastatytas paminklas J. Basanavičiui, rodė koncerno „MG Baltic“ valdybos narys Romanas Raulynaitis ir Nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė.  

Tačiau jų pasirinkta vieta – K. Sirvydo skverelis – ir paminklo projektas buvo sulaukę prieštaringų vertinimų. Dailininkų sąjungos atstovai ir kai kurie skulptoriai bei architektai skeptiškai vertino R. Raulynaičio ir B. Kulnytės pasirinkimą išdidinti prieškariu sukurtą skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus tautos patriarchui skirto paminklo eskizą, kuris saugomas Nacionaliniame muziejuje.

R. Raulynaitis, bendraudamas su LRT.lt, yra sakęs, kad jo atstovaujamas koncernas pažadėjęs prisidėti finansuojant paminklo J. Basanavičiaus statybą sostinėje, tačiau su tam tikromis sąlygomis: „Mes norėtume, kad paminklo statybos iniciatore ir organizatore būtų Nacionalinio muziejaus direktorė B. Kulnytė, kas būtų natūralu, nes ji tai gerai išmano. Mums taip pat priimtinas jos pasiūlytas skulptoriaus R. Jakimavičiaus sukurtas J. Basanavičiaus paminklas, kuris atsirastų K. Sirvydo skvere.“

Ketverius metus vadovavęs J. Basanavičiaus sodybai-muziejui Ožkabaliuose R. Raulynaitis taip pat tada tvirtino sieksiantis, kad paminklas patriarchui atsirastų kuo greičiau: „Esu žmogus, kuris norėtų, kad tai būtų padaryta. Man rūpi, kad neskambėtų taip, tarsi galima laukti dar dvidešimt, keturiasdešimt, šešiasdešimt metų, kol kažkas kažką padarys. Nes vienam nepatinka, kad J. Basanavičius sėdi ne ant žirgo, kitam – kad jis toks pavaizduotas, kitam vieta nepatinka, kitam – medžiaga, kitam – kad iš bronzos, o ne iš granito. Visiems kažkas nepatinka, tik nėra jokio rezultato.“

R. Raulynaitis LRT.lt taip pat yra teigęs, kad „MG Baltic“ koncernas planavo skirti pinigų paminklo iš bronzos nuliejimui.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...