captcha

Jūsų klausimas priimtas

Restauruojamoje Alytaus sinagogoje įrengs paveikslų galeriją

Pradėta restauruoti prieš daugiau nei šimtmetį statyta mūrinė Alytaus žydų sinagoga. Maldos namuose po poros metų numatyta įrengti paveikslų galeriją, čia įsikurs kai kurios miesto visuomeninės organizacijos.
LRT stop kadras
LRT stop kadras

Prieš porą metų paveldosaugininkai nustatė, kad žydų maldos namai Alytuje – avarinės būklės. Iki Naujųjų žadama perdengti stogą: 20 tūkst. eurų skyrė miesto savivaldybė, 50 tūkst. eurų – Kultūros paveldo departamentas.

„Blogos yra beveik visos dalys. Cokolio būklė yra bloga ir konstruktyvo, sienų, stogo ir stogo dangos. Yra ištrupėjęs mūro tinko mišinys tarp plytų, o ir pačios plytos yra gerokai apirusios. Jeigu kalbėtume apie sinagogos išlaikymą, tai ji išliko eksterjere beveik nepakitusi“, – aiškina Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinio padalinio atstovė Margarita Janušonienė.

Dviejų aukštų sinagoga pastatyta 1911 m., gaisrui nuniokojus medinį pastatą. Joje – atskiros patalpos vyrams ir moterims. Pasak paveldosaugininkų, pats mūrinės sinagogos pastatymo faktas liudija tuometinės Alytaus žydų bendruomenės aukštą kultūrinį-ekonominį lygį. 

Labiausiai nuniokota ir išgrobstyta sinagoga sovietmečiu, kai joje ilgą laiką buvo įrengtas druskos sandėlis.

Kitąmet planuojama tvarkyti vidų – tam savivaldybė skyrė 2,5 mln. eurų, o dar po metų – išorę.

„Miestas neturi nei paveikslų galerijos, nei kitų didelių erdvių, šitas pastatas bus išnaudotas renginiams. Kalbėjome su Lietuvos žydų bendruomene, kuri mums pažadėjo parūpinti eksponatų, kurie čia surastų vietą, kur būtų kampelis, kuris papasakotų, kas čia buvo“, – apie planus pasakoja Alytaus meras Vytautas Grigaravičius.

Lietuvoje šiemet dar numatyta baigti restauruoti Joniškio Baltąją, kitąmet Pakruojo medinę sinagogas.

„Savo eilės laukia Švėkšnos sinagoga Šilutės rajone. Taip pat tikimės, kad darbai neužtruks ir Kalvarijos savivaldybėje, kur yra dviejų sinagogų ir talmudo mokyklos kompleksas. Trečią sinagogą ambicingai užsibrėžę restauruoti Kėdainiai, dvi jau yra sutvarkę pirmieji Lietuvoje ir pritaikę kultūrinei, šviečiamajai veiklai, tikisi gauti iš europinių lėšų finansavimą“, – sako  Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Sinagogos restauruojamos iš įvairių šaltinių – iš Kultūros paveldo departamento ir savivaldybių biudžetų bei europinių fondų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...