captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europos kultūros sostinės vardo siekiantiems Kaunui ir Klaipėdai siūloma siekti tapatybės

Europos kultūros sostine siekiantiems tapti Kaunui ir Klaipėdai ekspertai rekomenduoja paraiškose daugiau dėmesio skirti mieste kylantiems iššūkiams.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Ekspertų grupės ataskaitoje Kaunas vertinamas už įdomius pasiūlymus programoje, tačiau pastebima, kad nėra nurodyta, kaip jie padėtų spręsti miesto tapatybės iššūkius.

Klaipėdos paraišką vertintojai kritikuoja už programą, pirmiausia nukreiptą į turizmo skatinimą, nes Europos kultūros sostinės projektas turėtų būti nukreiptas į tai, kad miestas iš jos gautų kultūrinės, kūrybinės ir socialinės naudos.

Abu miestai turi pusmetį patobulinti ir sukonkretinti savo paraiškas, atsižvelgiant į išsakytas pastabas.

„Kandidatams patariama nuodugniai išstudijuoti šešis sprendimo kriterijus ir pastabas bei pateiktus vertinimus. Ypač miestams reikėtų atkreipti dėmesį, kad kriterijai yra kitokie nei tie, kurie buvo naudojami 2009–aisiais, Europos kultūros sostine parenkant Vilnių“, – rašoma ekspertų ataskaitoje.

Pabrėžiama, kad abu miestai privalo iki paraiškos pateikimo dienos patvirtinti miesto kultūros strategiją, kitaip bus diskvalifikuoti. Kaunas tokios strategijos neturi viename dokumente – pasak komisijos, kultūra yra įtraukta į kelis strateginius dokumentus. Klaipėda taip pat turi kelis strateginius dokumentus šia tema, juos ateityje planuojama plėsti, tačiau tai norima daryti po Lietuvos kultūros sostinės konkurso, kas būtų per vėlu pagal Europos kultūros sostinės konkurso taisykles.

Kaunas įvardija problemas, bet nenurodo, kaip jas spręs

Komisija teigiamai įvertino europietiškąjį paraiškos aspektą – jai įdomus pasirodė ir istorinis miesto sąryšis su europietiškąja kultūra.

„Kauno istorija pirmojoje ir antrojoje dvidešimtojo amžiaus dalyse, taip pat tarpukariu, yra labai specifinė. Komisija mano, kad šiandieninė Europa galėtų daug išmokti iš šios istorijos, paverčiant ją kultūriniais projektais“, – rašoma ataskaitoje.

Vis dėlto komisija norėtų aiškesnio įvardijimo, kaip būtų bendradarbiaujama su kita 2022 metų Europos kultūros sostine bei svarsto, jog planai kiekvieną projektų susieti su europietiškomis vertybėmis ir pritraukti jiems Europos partnerių gali tapti iššūkiu.

Kaunas iš paukščio skrydžio. BNS nuotr.

Nors vertintojai mano, kad pasirinktos keturios programos temos yra įdomios, įžvelgia programoje ryšio su miesto urbanistine plėtra stygių. Taip pat pastebima, kad nors programoje aiškiai įvardintos silpnosios miesto vietos – į praeitį nukreiptas mentalitetas, besitraukiantis miestas, prasta reputacija, laikinumas, viešojo gyvenimo ir erdvių trūkumas – pasiūlytoje programoje nekalbama, kaip jas spręsti.

„Šios silpnybės kelia iššūkius programai ir komisija tikisi, kad į jų sprendimą bus atsižvelgta“, – rašoma ataskaitoje.

Komisija siūlo siaurinti programą ir ją gilinti, nustatyti aiškius prioritetus. Abejonių sukėlė pasiūlyta valdymo struktūra, tačiau, komisijos nuomone, teigiamas yra sprendimas į projekto komandą įtraukti jaunimą. Taip pat ji siūlė užtikrinti, kad rengiant Europos kultūros sostinės programą būtų įtrauktos įvairios miesto vietovės.

„Apibendrinant, komisijos nuomone paraiška juda tinkama linkme, kad atlieptų miestui iškylančius iššūkius. Antrojoje stadijoje reikės užtikrinti, kad jos susitelkimas ties miesto iššūkiais atitiktų europietiškosios dimensijos kriterijų. Komisijos vertinimu, paraiška turi energijos ir didelio potencialo tarptautiniam bendradarbiavimui“, – nurodo vertintojai.

Klaipėda pernelyg orientuojasi į turizmą

Vertindami Klaipėdos regiono paraišką, vertintojai atkreipė dėmesį, kad joje trūksta europietiškojo aspekto, jis paraiškoje nepakankamai išplėtotas – kaip ir ryšiai su kitomis Baltijos šalimis.

„Paraiškoje trūksta gilesnės refleksijos apie specifines Europos svarbos ir vertybių temas, pavyzdžiui, kultūrino kelio tarp Rytų ir Vakarų idėja nėra iki galo išplėtota“, – rašoma ataskaitoje.

Tačiau ekspertai teigimai įvertino Klaipėdos bendradarbiavimo su Rusija, Baltarusija ir Ukraina planus.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad šioje paraiškoje trūksta elementų, kurie galėtų pritraukti Europos auditoriją.

Komisijos nuomone, keturios kryptys, kurias savo programai pasirinko Klaipėda, stokoja aiškios kūrybinės vizijos ir naratyvo.

„Komisija mano, kad programa yra labiau skirta turizmui, o ne kultūrinio ir meninio dialogo gilinimui. Pasiūlyta programa akcentuoja istoriją ir konvencines idėjas, todėl sustiprintų esamą miesto suvokimą, o ne pasitelktų EKS transformuoti miesto tapatybę, kultūrinį sektorių ir auditoriją“, – nurodoma ataskaitoje.

Klaipėda „Jūros šventės“ metu. BNS nuotr.

Pasak komisijos, tai, kad ruošiant paraišką tiesiogiai įtraukti beveik 600 žmonių yra viena iš didžiausių jos stiprybių, tačiau pabrėžiama, kad tolimesni visuomenės įtraukimo planai yra gana kuklūs.

Iš viso paraiškas tapti Europos kultūros sostine pateikė šešios savivaldybės – Anykščių, Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Plungės ir Rokiškio. Po birželį vykusios atrankos paskelbta, kad galutiniai kandidatai bus Klaipėda ir Kaunas.

Savo paraiškas miestai tobulins iki kitų metų vasario 28 dienos, o po mėnesio vyks susirinkimas, kuriame bus paskelbtas konkurso laimėtojas, tapsiantis Europos kultūros sostine 2022 metais.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...