captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilnius prisijungia prie didžiausio Europos memorialo po atviru dangumi

Vilnius prisijungia prie didžiausio Europos memorialo po atviru dangumi
Scanpix/Reuters nuotr.
Scanpix/Reuters nuotr.

Rugpjūčio 30 d. prie pastato, kuriame mokėsi Vilniaus geto metraštininku vadinamas Icchokas Rudaševskis, vyks Vilniaus „Atminimo akmenų“ atidarymas. Prie 8-ojo Rūdninkų gatvės namo, ant šaligatvio, bus įmontuota atminimo lentelė talentingam paaugliui, savo dienoraštyje aprašiusiam gyvenimą Vilniaus gete. Sąsiuvinis išliko, o I. Rudaševskis dingo vienoje iš masinėmis kapavietėmis virtusių duobių Paneriuose.

„Atminimo akmenys“ Vilniuje taip pat bus įrengti vegetariško restorano savininkams Faniai ir Lazariui Lewando, gydytojams Samueliui Margoliui ir Jakovui Vygodskiui, Leibai, Chajai ir Lejai Šemiavičiams.

Anot Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės, kurios vadovaujamas centras inicijavo šį projektą, „Atminimo akmenys“ – tai galimybė bent iš dalies prisidėti prie Lietuvos gyventojų, nukentėjusių dėl Holokausto, atminimo. „Tik pradėjus domėtis šiomis asmeninėmis istorijomis, įmanoma suvokti, kiek žmonių netekome. Beveik kiekvienoje gatvėje, kuria kasdien einame į darbą, gyveno nacių ir jų vietinių talkininkų nužudyti mūsų kaimynai, artimieji, įvairiausių profesijų atstovai“, – sakė ji.

Vilniuje atidarymo ceremonijoje dalyvaus Fanios ir Lazario Levando bei Šemiavičių šeimos palikuonys.

„Mes džiaugiamės, kad šalyje, kurioje gyveno 245 000 žydų, bus įrengti pirmieji tokie atminimo ženklai. Lietuvoje buvo nužudyta bene didžiausia bendruomenės dalis Europoje – 95 proc. visų čia gyvenusių žydų. Juos įamžinti ir atsiminti yra ypač svarbu“, – sakė Yossi Shem-Avi, kurio seneliai buvo įkalinti Vilniaus gete, o vėliau nužudyti Paneriuose ir koncentracijos stovykloje Estijoje.

Visuomenei atviroje ceremonijoje taip pat dalyvaus Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Lietuvos žydų bendruomenės nariai.

Renginį pratęs festivalio „Nepatogus kinas“ pristatomas filmas „Iš miško“ apie Holokausto nusikaltimus Paneriuose. Dokumentinis filmas bus rodomas kino teatre „Pasaka“.

Iš viso Lietuvos miestų šaligatviuose atsiras 19 „Atminimo akmenų“. Rugpjūčio 28 d. jie bus įrengiami Kaune, kur prie akmens, skirto pirmajam olimpiečiui Isakui Anolikui (Laisvės al. 3/Krėvos g. kampas), vyks atidarymo ceremonija. Toks pat renginys planuojamas ir Šiauliuose – rugpjūčio 29 d. prie akmens, skirto ilgamečiam Šiaulių savivaldybininkui Samueliui Petuchauskui (Vasario 16-osios g. 62, prie Šiaulių savivaldybės pastato).

Planuojama, kad rudenį „Atminimo akmenys“ bus įrengti ir Panevėžyje. Čia atminimo ženklai bus skirti romams.

„Atminimo akmenys“ (vok. Stolpersteine) – nedidelės plytelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia Holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių, prisijungsi prie šio projekto. „Atminimo akmenys“ yra išsibarstę 18-oje Europos valstybių ir daugiau nei 53 000 vietų.

Lietuvoje „Atminimo akmenys“ bus dedami Lietuvos žmogaus teisių centro iniciatyva. Projektą finansuoja „Geros valios fondas“, fondas „Erinnerung Verantwortung Zukunft“ (EVZ), remia Gėtės institutas Lietuvoje. Asmenis, kuriems bus skirtos atminimo plytelės, pasiūlė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Kauno žydų bendruomenė ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, konsultavo „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...