captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Sokurovo belaukiant: kino kritikė I. Keidošiūtė išskiria 5 režisieriaus filmus

Kitą savaitę, rugpjūčio 16–17 d., Vilniuje ir Kaune lankysis žymus intelektualaus kino režisierius Aleksandras Sokurovas. Garbingas svečias pristatys šiais metais festivalyje „Kino pavasaris“ rodytą savo naujausią filmą „Frankofonija“ („Francofonia“, 2015). Rugpjūčio 16 d. Vilniuje ir rugpjūčio 17 d. Kaune įvyksiančių išskirtinių seansų metų režisierius atsakys į LRT TELEVIZIJOS žurnalisto Karolio Kaupinio ir žiūrovų klausimus, rašoma pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Frankofonija“ pasakoja apie Luvrą Antrojo pasaulinio karo metais. Priešininkai suvienija jėgas, kad išsaugotų didingojo muziejaus meno lobynus. Režisierius užduoda daug klausimų, priversdamas permąstyti meno, muziejų įtaką žmonijai, Europos kultūros ateitį.

Artimiau susipažinti su A. Sokurovu taip pat bus galima rugpjūčio 15 d., 18.30 val., kino centre „Skalvija“. Čia pirmą kartą bus rodomas suomės Leenos Kilpeläinen dokumentinis režisieriaus portretas „Sokurovo balsas“ („The Voice of Sokurov“, 2014).

Izoldos Keidošiūtės penketas

A. Sokurovo filmografijoje – labai daug filmų. Kino kritikė I. Keidošiūtė išskiria penkis – norintiesiems įsigilinti į atvykstančio režisieriaus kūrybą.

Tai – ne rekomendacija, kokius filmus žiūrėti, o spontaniškas, subjektyvus pasirinkimas. Kiekvienas A. Sokurovo filmas yra savitas ir įdomus, o kai kurie apskritai unikalūs. Nepraleiskite nė vieno – tiek vaidybinio, tiek dokumentinio. Ir atsirinkite sau labiausia patikusius. A. Sokurovas, matyt, yra genijus. Tačiau gyvus kūrėjus neįprasta taip vadinti“, – sako I. Keidošiūtė ir pateikia savo penketuką.

Vienišas žmogaus balsas“ („Odinokij golos čeloveka“, 1987). Kamerinė, regis, tokia jaudinanti raudonarmiečio Nikitos ir merginos Liubos meilės istorija, papasakota nežemiška, nerealia meditacine intonacija. Per stebuklą išlikę, praėjus beveik dešimtmečiui pasirodę ekrane kadrai prilygo stebuklui, nustebino, kad tai galėjo gimti 1978 m. sustabarėjusioje SVKI aplinkoje…

Skausminga nejautra“ („Skorbnoye beschuvstviye“, 1987). Anot kultūros žodyno, „tai – pirmas ir paskutinis postmodernistinis sovietų kino šedevras“. Meilės istorija Pirmojo pasaulinio karo metais… Absurdas ir medicininė diagnozė. Dar vienas apmąstymas apie Europos likimą.

Užtemimo dienos“ („Dni zatmenija“, 1989). „Aš manau, kad klausimas apie mirtį mums svarbiausias – priklausomai nuo to, kas kaip į jį atsako, tas taip ir gyvena“ – šie A. Sokurovo žodžiai ypač tinka šiam filmui. Kiekvienas jo herojus pasirinko savo būdą pasipriešinti. Jausmų ir garsų kakofonija, primenanti legendas apie senąjį Babiloną, sukuria nepaprastą filmo atmosferą…

Rusų arka“ („Russkij kovčeg“, 2002). Pats suprantamiausias A.Sokurovo filmas Vienas kadras ir prieš mus atsiveria trys Rusijos kultūrinės ir dvasinės istorijos amžiai. Užburiantis  reginys…

Aleksandra“ (2007). Nuostabioji Galina Višnevskaja vaidina paprastą rusų moterį. Močiutė vyksta lankyti karštame taške tarnaujančio anūko karininko. Režisierius klausia, kaip išlikti žmogumi nežmoniškomis sąlygomis

Specialus „Frankofonijos“ seansas–susitikimas su režisieriumi A. Sokurovu Vilniuje vyks rugpjūčio 16 d. 18.30 val. kino teatre „Forum Cinemas Vingis“; Kaune – rugpjūčio 17 d. 18 val. kino centre „Romuva“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...