captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Bruštein – Vilniaus ir Vilniaus gatvės pasididžiavimas

Ne tiek daug pasaulyje knygų, su kuriomis nesiskiria ištisos vaikų ir suaugusiųjų kartos, teigia vertėjas, rašytojas Georgijus Jefremovas.
A. Bruštein. Archyvinė nuotr.
A. Bruštein. Archyvinė nuotr.

Aleksandra Bruštein gimė 1884 m. rugpjūčio 24 d. Vilniuje. Ji buvo pirmagimė gydytojo, rašytojo ir humanisto Jakovo Vygodskio šeimoje. Vygodskių namai tapo vieni miesto šviesuomenės židinių.

Tėvas buvo daktaras, kuris visų pirma stengėsi padėti pacientui, nepaisydamas ligonio tautybės, politinių pažiūrų ar finansinės padėties. Ir Saša, ir vėliau gimęs sūnus Semionas augo matydami gyvą pavyzdį, kaip dera žiūrėti į žmones, elgtis su jais: nuoširdžiai ir nesavanaudiškai.

Visų nuostabai Aleksandra, būdama septyniolikos, ištekėjo už 28-erių daktaro Sergejaus Brušteino, jau tuomet žinomo ftiziatro. „Sutikau mergaitę – nepaprastą. Su tokia nuobodžiauti neteks...“ – taip rašė jis apie nuotaką.

Po 1917-ųjų metų A. Bruštein, kupina entuziazmo, puolė kurti naują visuomenę. Vien tik tuometiniame Petrograde ji atidarė 117 neraštingumo likvidavimo mokyklų ir būrelių. Parašė daugiau nei 60 pjesių vaikams ir jaunimui.

A. Bruštein ir jos artimųjų likimai tų laikų kontekste klostėsi itin sėkmingai – ją spausdino, vyras vadovavo Valstybiniam fizioterapijos institutui, niekas nenukentėjo nuo represijų ar persekiojimų.

Tačiau prasidėjus karui prireikė paramos. Jos tėvas užstojo miestiečius prieš vokiečių okupacinę valdžią, už tai jį dvejiems metams pasiuntė į karo belaisvių stovyklą, tačiau prievolių naštą visgi palengvino. 1941 metais 84-metis daktaras atėjo į komisariatą ir paklausė karininkų: „Ką jūs darote?“ Jį nušveitė nuo laiptų, o po kelių dienų areštavo. J. Vygodskis mirė kalėjime, o jo žmona buvo nukankinta Treblinkoje.

Niekas nesitikėjo, kad A. Bruštein, dramaturgė ir švietimo darbuotoja, taps nuostabios knygos autore. Pirmasis trilogijos „Kelias eina į tolį“ tomas išleistas 1956 metais. Vos per kelis mėnesius knyga pati, be jokios reklamos ir spaudimo, įgijo didžiulį populiarumą.

Poetas Dmitrijus Bykovas straipsnyje apie trilogiją pavadino ją „knyga be taisyklių, netelpančia į žanro, laiko rėmus, be amžiaus tarpsnių ar nacionalinių apribojimų“. Autorei pavyko sukurti gyvą ХIХ a. pabaigos Vilniaus paveikslą, ji pasakoja apie savo miestą švelniai ir jautriai.

Nepriekaištingai perteikta ХIХ a. pabaigos atmosfera, neišvengiamai artėjančių permainų nuojauta. Per 60 metų knyga leista šimtus kartų ir išversta į dešimtis kalbų.

Sašenka Vygodskaja (būsimoji rašytoja A. Bruštein) gimė ir išaugo Vilniaus gatvėje, 39-tame name. Dabar šiame istoriniame pastate įsikūrę Mokytojų namai, kurie šiemet švenčia 70 metų jubiliejų. O didžiajai knygai šiais metais sukanka 60 metų.

Lietuvos rašytojų sąjungos ir Vertėjų sąjungos narys, Sąjūdžio Seimo Tarybos narys G. Jefremovas paragino autorės atminimui ir jos kūrinio garbei pastatyti paminklą ar atminimo ženklą Vilniaus gatvėje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...