captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sviržų pilies Ukrainoje restauracijai ieškoma koncesininko

Ukrainos ekonomikai kol kas tik slystant žemyn, apleistų pilių savininkai nežino, ko griebtis. Antai XV amžiuje statyta Sviržų pilis, su Lietuvos restauratoriais pradėta restauruoti prieš keturis dešimtmečius, priklauso Ukrainos architektų sąjungai. Pinigų restauracijai nėra, todėl Lvovo srities administracija ieško koncesininko.
LRT stop kadras
LRT stop kadras

Sviržų pilis – viena geriausiai išsilaikiusių pilių Vakarų Ukrainoje, tarp devynių, kurios 2010 m. buvo sujungtos į „Galicijos karūnos“ draustinį. Istoriniuose šaltiniuose apie šią renesanso stiliaus pilį užsimenama 1484 m.

Pilies komplekso statyba baigta 1530 m. – interjeras buvęs prašmatnus. Tačiau per šimtmečius pilis ne kartą niokota. Pilies komplekso restauraciją prieš keturis dešimtmečius pradėjo Architektų sąjunga, tačiau dėl lėšų stygiaus nebaigė.

Ukrainos architektų sąjungos viceprezidentas, Lvovo srities skyriaus pirmininkas

„Pilį mes pradėjome restauruoti, sukūrėme direkciją. Prieš tai joje veikė profesinė mašinų-traktorių mokykla. Tuomet pilis buvo nuniokota. Tačiau iš lėto, beje, drauge su Lietuvos restauratoriais, čia atkurta autentiška grindų danga, lubos. Čia turėjo būti Kūrybos namai. Įrengėme viešbučio kambarius, konferencijų sales, bet dėl lėšų stygiaus restauracijos nebaigėme. Ir vėl viską išvogė – šviestuvus, baldus, išlupo parketą“, – pasakoja Ukrainos architektų sąjungos viceprezidentas, Lvovo srities skyriaus pirmininkas Oleksandras Jerioma.

Nutrūkus restauracijai, spėta išgelbėti dalį paveikslų – jie dabar puošia Oleskos ir Pidhircių pilių sienas. Prieš penkerius metus Sviržų pilis įtraukta į sąrašą, leidžiantį ieškoti koncesininko. Tačiau investuotojų nerandama.

„Pilį pritaikyti galima panašiai kaip Trakuose. Čia gali būti įkurtas viešbutis, muziejus, įvairios dirbtuvės. Terasoje yra vyno rūsys, taigi galima rengti vyno degustacijas. Nes pilis yra šalia Ivano-Frankivsko, Lvovo ir Ternopilio. Čia gali veikti įvairios meistrų dirbtuvės, galima pristatyti mūsų tradicijas“, – vardija O. Jerioma.

Šiose vietovėse kadaise klestėjo žirgininkystė ir avininkystė, įvairūs amatai. Iki šiol čia kuria žymūs keramikos meistrai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...