captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sudie, „Lietuva“: ekskursijos po kino teatrą kviečia išgirsti spalvingą jo istoriją

Modernaus meno centras kiekvieną liepos ketvirtadienį rengia ekskursijas po buvusį „Lietuvos“ kino teatrą ir taip simboliškai atsisveikina su buvusiu svarbiu miesto kultūriniu centru – vieniems tapusiu legenda ir keliančiu sentimentų, kitiems – per dešimt neveiklos metų tiesiog virtusiu pastatu vaiduokliu.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Dūžtantys langai, specialios eilės politikams, S. Kubricko populiarumas

Modernaus meno centro vadovų teigimu, ekskursijas po kino teatrą „Lietuva“ rengti paskatino ne tik tai, kad po kelerių metų jo nebeliks ir šioje vietoje bus pastatytas Modernaus meno centras, bet ir istorinė atmintis. Vieniems tai galimybė prisiminti dažnai lankytą vietą, kitiems – pirmą kartą apsilankyti jame, kad ir jau visiškai apleistame, ir išgirsti pastato istoriją. Ekskursijos parengtos pagal Sonatos Žalneravičiūtės knygą apie Vilniaus kino teatrus.

S. Žalneravičiūtės knyga „Vilniaus iliuzonai“. 

„Šitoje aikštėje ankščiau iki XVI amžiaus buvo balos, Vingrių šaltiniai, čia buvo pats skaniausias vanduo. Jis paskui tapo miesto vandeniu, nes vienuoliai nutiesė vandentiekį. O vėliau, tarybiniais laikais, iki kino teatro, [tai buvo – LRT.lt] vieta, kur apsistodavo keliaujantis cirkas“, – sako knygos autorė.

S. Žalneravičiūtė primena, kad prieš daugiau nei pusšimtį metų, 1965 m. liepos 21 dieną, šioje vietoje buvo atidarytas kino teatras, tą vakarą pirmieji kino žiūrovai pamatė filmą „Pūga“, pagal A. Puškino apsakymą.

„Tai buvo didžiulis įvykis, nes 1000 vietų kino salė buvo naujiena. <...> Tai buvo Jono Kasperavičiaus projektas, kurį dabar architektai įvardina kaip ankstyvojo tarybinio modernizmo pavyzdį“, – pasakoja „Vilniaus iliuzionai“ autorė.

Pastatas buvo su didžiuliais stikliniais vitrininiais langais, kurie per spūstis, kai į seansą norėdavo patekti 1000 žmonių, neretai duždavo.

Kino teatras veikė iki 2002-ųjų, kai buvo privatizuotas, o 2005-aisiais galutinai uždarytas. Nuo to laiko jis jau dešimt metų stovi apleistas.

S. Žalneravičiūtė pasakoja, kad sovietmečiu kino salėje būdavo išskiriamos specialios eilės komunistų partijos funkcionieriams, jiems paskambinus turėdavo atsirasti vieta.

„Lietuvos“ kino teatre stovėjo trys didžiuliai kino projektoriai, filmai buvo rodomi nuo 11 val. ryto iki 11 val. vakaro, maždaug šeši seansai per dieną, visą savaitę buvo rodomas tas pats filmas. Vienas populiariausių rodytų šiame kino teatre, pasak S. Žalneravičiūtės, Stanley Kubricko „Spartakas“, kuris perpildytose salėse buvo rodomas du su puse mėnesio.

Vėlesnis laikotarpis ir teatro uždarymas

Pasikeitus laikams, pats populiariausias buvo „Titanikas“, kurio žiūrėti žmonės verždavosi ir dėl paties ekrano, nes buvo atidaryta nauja salė su geresnės kokybės garsu.

Po kino teatro rekonstrukcijos 1997-aisiais, rūsyje buvo įrengta dar viena erdvė – „Salė 88“, kurioje pagal jos pavadinimą ir buvo 88 vietos.

„Buvo pastatytos kėdės, specialiai užsakytos Vokietijoje. Kelios eilės specialiai skirtos įsimylėjėliams, buvo dvigubos kėdės, brangesni bilietai į tas vietas“, – sako S. Žalneravičiūtė.

Kino teatras uždarytas 2005 m. rugsėjo 25 d. Paskutinėmis dienomis jame vyko menininkų Nomedos ir Gedimino Urbonų „Protesto laboratorija“, o per uždarymą buvo parodyti du filmai „Idiotai“ ir „Skrydis virš gegutės lizdo“, tarsi parodymas miesto valdžiai, koks kino žiūrovų požiūris į jų veiksmus, į kino teatro privatizavimą.

„Lietuva“ 2006 m. BNS nuotr.

Kino teatro vieta išlaikys kultūrinę dvasią

Modernaus meno centro direktorė Milda Ivanauskienė teigia, kad dabar rengiamos ekskursijos po buvusį kino teatrą žymi transformaciją. Svarbiausia žinutė, anot jos, yra ta, kad miestas išlaiko kultūrinę erdvę, viešą erdvę, su zonomis aplink pastatą su terasa.

Naujasis pastatas, Modernaus meno centras, bus pastatytas 2018 m., pagal Lenkijos žydų kilmės JAV architekto Danielio Libeskindo projektą.

Vilniaus miesto sav. iliustr.

„Danielis Libeskindas įkūnijo vartų idėją, nes mes esame prie senųjų miesto vartų. Jis imituoja vartus tarp seno ir naujo – senamiesčio ir naujamiesčio. Tai – vartai į kultūrą. Tikimės, kad lankymas bus sėkmingas, tampantis įpročiu“, – viliasi M. Ivanauskienė.

Pasak centro vadovų, statybų darbai bus pradėti 2017-aisiais, o iki tol visi, norintieji paskutinį kartą aplankyti šį pastatą, gali registruotis į ekskursijas. Artimiausia – kitą ketvirtadienį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close