captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva nuo 5-ojo iki 9-ojo dešimtmečio – fotografijų parodose

Dviejose – Vilniaus fotografijos ir Prospekto – galerijose atidarytos parodos, kuriose eksponuojamos 5-ojo–9-ojo dešimtmečių Lietuvos fotografijos iš Šiaulių fotografijos muziejaus meninės fotografijos rinkinio.
Fotografijos muziejaus „Facebook“ nuotr.
Fotografijos muziejaus „Facebook“ nuotr.

5-ojo-9-ojo dešimtmečių Lietuvos fotografijos raidą parodoje „Kolekcija“ atskleidžia beveik aštuoniasdešimties autorių kūriniai. Daugiau kaip prieš 4 dešimtmečius Šiaulių fotografijos muziejaus pradininko fotografo Antano Dilio ir jo bendražygių pradėtoje kaupti tuometinių Lietuvos fotografų kūrinių kolekcijoje šiandien saugoma daugiau kaip 8000 eksponatų. Tai viena didžiausių muziejuose saugomų tuometinių Lietuvos fotografijos kolekcijų, kuri Vilniuje pristatoma pirmą kartą.

„Joje yra apie 8000 darbų, o čia yra tam tikra rinktinė. Kadangi muziejus penkerius metus buvo rekonstruojamas ir atidarytas tik 2014, buvo stimulas iš naujo peržvelgti, kas per tuos metus buvo sukaupta“, – sako V. Luckaus fotografijos centro vadovė Ieva Meilutė-Svinkūnienė.

Daugiausia kolekcijos kūrinių sukaupta jų sukūrimo laikmečiu, kryptingai formuojant muziejinį rinkinį. Daug autorių savo kūrinius muziejui dovanojo be atlygio – taip cenzūros metais į fondus pateko ne tik oficialiai aprobuotos fotografijos, eksponuotos parodose, bet ir darbai, nepakliuvę į sovietinės ideologijos sargų gniaužtus.

Parodoje, kuri eksponuojama dviejose Vilniaus fotografijos galerijose, pristatyti beveik visų muziejaus kolekcijos autorių rinktiniai kūriniai – beveik aštuonios dešimtys fotografijų, sukurtų sovietų okupacijos sąlygomis ir pirmaisiais atgautos Nepriklausomybės metais, – pakankamai išsamiai atskleidžia to laikotarpio Lietuvos fotografijos ypatybes bei patį istorinį laikotarpį ir sąlygas, kuriomis turėjo kurti Lietuvos fotografai.

„Parodą bandyta dėlioti chronologine kaita, kad jaustųsi laikmečio dvasia, ją galima grubiai dalyti į tris laikotarpius. Stalinistiniame laikotarpyje matome žurnalistinę fotografiją, idealizuotą, kur mažiau galime kalbėti apie meninę raišką, daugiau apie ideologijos padiktuotas temas. 

Antroji dalis – atšilimo laikotarpis, kurį vadiname Lietuvos mokyklos fotografijos aukso amžiumi: Algimantas Sutkus, Algimantas Kunčius, Vitas Luckus, Romualdas Rakauskas, Aleksandras Macijauskas.

Trečia dalis – perestroika ir pirmi nepriklausomybės metai – sukurpta maištininkų karta, kuri ne taip gilinasi į humanizmą, o atsigręžia į mažas detales: mažiau idealizacijos, buvimas kamerinėj aplinkoj“, – pasakoja I. Meilutė-Svinkūnienė.

Parodos Vilniaus fotografijos ir Prospekto galerijose veiks iki rugpjūčio 20-osios.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...