captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Ąžuoliukai“ Tėvo dieną minėjo tradiciškai

Tėvo dieną choro „Ąžuoliukas“ nariai kasmet mini toje pačioje vietoje – prie ąžuolo, pasodinto choro įkūrėjo profesoriaus Hermano Perelšteino garbei. Šįkart ten atidengta ir atminimo lenta. 
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Įkūrėjo sodintas ąžuolas, sako berniukų choro „Ąžuoliukas“ meno vadovas profesorius Vytautas Miškinis, labai svarbus esamiems ir buvusiems ąžuoliukams, bet daugelis apie jį net nežino. Prie Lietuvos nacionalinio muziejaus jis buvo pasodintas 1979 metais, kai dėl sovietų represijų choro įkūrėjas H. Perelšteinas turėjo palikti Lietuvą.

„Irena Daujotaitė, tuometė landšafto architektė, tyliai tyliai leido jo atminimui pasodinti tą ąžuolą. Šita aikštė vėliau buvo visiškai reformuota, eglės nukirstos, visi medeliai nukirsti, bet buvo pasirūpinta, kad jis liktų ir takai aplink jį apjuosti“, – pasakoja prof. Vytautas Miškinis.

Pasak „Ąžuolų klubo“ choro dirigento ir meno vadovo prof. Povilo Gylio, daugelis H. Perelšteino mokinių tapo žymiais dirigentais, kompozitoriais, chormeisteriais, o jo įkurtas „Ąžuoliukas“ – chorinio dainavimo simboliu ir pavyzdžiu kitiems chorams: vėliau suburtiems „Gintarėliui“, „Vyturėliui“, netgi „Liepaitėms“. 

 „Ąžuolų klubo“ choro dirigentas ir meno vadovas

„Dabar didelis prestižas dainuoti „Ąžuoliuko“ chore ar „Liepaitėse“, o prieš 50 metų, kai vadovavo H. Perelšteinas, tik dėl didelio jo darbo ir gebėjimo organizuoti  suburtas tas choras ir jo gyvenimas buvo choras“, – pasakoja prof. P. Gylys.

Buvę ir esami choro nariai prie įkūrėjo garbei pasodinto ąžuolo renkasi kasmet per Tėvo dieną, kuri beveik sutampa su birželio 7-ąja – H. Perelšteino gimimo diena. Tai, pasak profesoriaus V. Miškinio, vienintelė diena, kai ąžuolas pražysta.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...