captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai su baltarusiais restauruos Radvilų giminės kriptą

Nesvyžiaus Dievo kūno bažnyčioje esanti Radvilų kripta yra didžiausias Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir vienas didžiausių Europoje didikų giminės mauzoliejus, saugomas UNESCO. Radvilų giminė čia pradėta laidoti 16 a. pabaigoje, iki šių dienų kriptoje esantys sarkofagai nė karto nebuvo tyrinėti ir restauruoti. Dabar, padedant Lietuvos valstybei, rengiamasi atlikti išsamius tyrimus ir nuspręsti, kaip juos restauruoti.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

16 a. pabaigoje Dievo kūno bažnyčia pastatyta Lietuvos maršalkos Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio lėšomis. Nesvyžiuje stovintys maldos namai – vienos Romos bažnyčios analogas. Bažnyčia tarnauja kaip kripta, kurioje anuomet buvo laidojami Radvilos, valdę Nesvyžiaus pilį apie 400 metų. Čia palaidoti 73 giminės nariai. 

„Tai trečia pagal dydį giminės kripta. Ji unikali dėl savo paprastumo, čia nėra brangenybių, aukso dirbinių. Kripta labai kukli, ant kai kurių sarkofagų tik nežymūs meno dirbiniai. Sarkofagai daugiausia mediniai, pagaminti iš beržo, o beržas bijo drėgmės“, – sakė bažnyčios klebonas Piotras Šarko.

Radvilų kriptą ne kartą siaubė potvyniai, pasak bažnyčios klebono, patalpa remontuota tik keletą kartų. Čia labai drėgna, todėl sarkofagai kritinės būklės, tačiau kriptą prižiūrintis klebonas sako nedrįstantis jų judinti, o restauruoti neturintis lėšų.

„Mes padarėme keletą dėžių, kad kaulai iš suirusių sarkofagų negulėtų ant žemės. Pakėlėme ant medinių padėklų, kad sarkofagai nestovėtų ant žemės, bent taip sudarėme vėdinimo sąlygas“, – teigė klebonas P. Šarko.

Klebonas sako reikia atlikti kompleksinius tyrimus, gal ir ekshumuoti palaikus, kad būtų nustatytos tapatybės.

Nesvyžiaus muziejaus direktoriaus teigimu, tarpininkaujant Lietuvos kultūros paveldo departamentui, jie tapo Europos Sąjungos projekto partneriais, todėl atsirado galimybių gauti lėšų kriptai restauruoti.

„Nuo birželio 12 dienos pradedamas šis projektas. Grupė Lietuvos specialistų-restauratorių, istorikų ir net antropologų tyrinės kriptą, įvertins karstų būklę. Dalyvaus ir mūsų keli mokslininkai“, – kalbėjo Nacionalinio istorijos ir kultūros muziejaus-draustinio „Nesvyžius“ direktorius Sergejus Klimovas.

Visgi kada kriptoje esantys sarkofagai bus restauruoti direktorius planuoti nesiryžo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close