captcha

Jūsų klausimas priimtas

Krymo muziejaus ekspozicija tapo politinės situacijos įkaitu

Kuomet 2014 m. kovo mėnesį jungtinė Krymo muziejų ekspozicija „Juodosios jūros paslaptys“ buvo eksponuojama Amsterdamo muziejuje, Rusija aneksavo Krymą. Apie du tūkstančius meno vertybių tapo politinės situacijos įkaitu ir iki šiol sprendžiama, kaip su jomis reikėtų pasielgti. Kam grąžinti beveik dviem milijonais dolerių apdraustą ekspoziciją? Krymo muziejams, iš kurių ji buvo paimta, kurių archeologai viską aptiko pusiasalyje, kurių mokslininkai tyrė?
A. Morozovo (DELFI.lt) nuotr.
A. Morozovo (DELFI.lt) nuotr.

Ar Kijevui, kurio Kultūros ministerija išleido ekspoziciją gastrolėms, o patys eksponatai teisiškai priklausė Nacionaliniam Ukrainos muziejų fondui?

Pretenzijas šioje situacijoje reiškia ir Maskva, tvirtinanti, kad istoriniai radiniai turi būti grąžinti į jų originalią vietą. Tačiau daug kas baiminasi, kad jei vertybės sugrįš į Krymą, jie „amžinoms gastrolėms“ gali iškeliauti į Sankt Peterburgo ar Maskvos muziejus. „Tai – pirmas toks precedentas pasaulyje. Visai kas kita, kuomet vyko karai ir muziejai patekdavo į svetimas rankas. Šiuo atveju viskas kitaip, todėl niekas tiksliai nežino, kaip pasielgti“, – sako Liudmila Chrapunova, Simferopolio Tavridos vyriausia muziejaus fondų saugotoja.

Vietoj eksponatų – lapelis su užrašu

Centriniame Simferopolio Tavridos muziejuje kasininkė atplėšia 100 rublių (1,2 euro) kainuojantį bilietą ir sušunka gretimoje patalpoje rytinę kavą geriantiems darbuotojams. Lydimos apsauginio, išeina dvi moterys. Viena jų prisistato mano gide, kita tiesiog įjungia šviesą ankštoje salėje ir įplėšia mano bilietą. Įėjus į patalpą, apsauginis užrakina grotuotas duris ir visą ekskursijos laiką lydi kelių žingsnių atstumu. Pasakodama apie eksponatus, ji daugiau dėmesio skiria ne esamiems meno dirbiniams, o toms vietoms, kur jų nėra. Tarp eksponatų rinkinių nesunkiai galima pastebėti tuščius tarpus. Juose padėtas lapelis su rusišku užrašu: „Eksponatas yra parodoje Amsterdame“. Ekspozicijos gidė chronologiškai rusų kalba pasakoja apie Kryme rastas istorines meno vertybes. Tarp jų – daugybė puošybos elementų, monetų, indų ir kt. Esu palydimas į antrajame aukšte esantį parodos pratęsimą.

Erdviose salėse, kaip ir Lietuvoje, sėdi vyresnio amžiaus salės prižiūrėtojos. Gidė tęsia savo pasakojimą. Pasakodama apie eksponatus, ji daugiau dėmesio skiria ne esamiems meno dirbiniams, o toms vietoms, kur jų nėra. Tarp eksponatų rinkinių nesunkiai galima pastebėti tuščius tarpus. Juose padėtas lapelis su rusišku užrašu: „Eksponatas yra parodoje Amsterdame“.

Izoliuotas jaučiasi ir meno pasaulis

Įvykusio referendumo Kryme nepripažino nė viena Europos šalis, todėl čia nebeatkeliauja jokios tarptautinės parodos. Tačiau yra ir daugiau niuansų. L. Chrapunova mane pasitinka skudurėliu valydamasi purvinas rankas. Muziejaus fondų saugotoja, pastebėjusi į jos rankas nukrypusį mano žvilgsnį, teisinasi: „Seniau restauruoti archeologinius kūrinius siųsdavome restauratoriams į Kijevą. Dabar to padaryti negalime, o siųsti į Maskvą labai brangu ir sudėtinga. Todėl, kiek įmanoma, bandome restauruoti patys, savomis rankomis. Kryme profesionalų šioje srityje neturime“.

L. Chrapunova Istorijos išsilavinimą turinti muziejaus darbuotoja čia dirba jau antras dešimtmetis. Kartu vaikštome po ekspozicijos sales. „Štai čia stovėjo sarmatų bronzinis indas. O čia buvo mūsų muziejaus simboliu tapęs grifonas. Tačiau man labiausiai gaila šių keramikinių avinėlių. Tai labai retas lipdytos keramikos radinys, buvo aptikti tik keturi tokie eksponatai. Pasilikome sau vieną, kuris buvo labai trapios būklės. Visi jie buvo vieno meistro. Šie eksponatai šiandien yra laikomi Allard Pierson muziejuje Amsterdame“, – apgailestauja L. Chrapunova.

Paklausta, ar Tavridos muziejaus parodos labai nukentėjo netekusios eksponatų, muziejaus darbuotoja linguoja galvą: „Dėl šių tuščių vietų mūsų parodos tikrai suprastėjo, dingo vientisumas. Ekspozicijoje buvo įvairūs unikalūs ir vertingi eksponatai. Vien iš mūsų iškeliavo daugiau nei 451 vienetas meno dirbinių. Dar labiau nukentėjo Bachčisarajaus muziejus – daugiau nei tūkstantis itin vertingų archeologinių radinių yra įkalinti Amsterdame. Muziejui, tai žinoma didelis praradimas ir galvos skausmas“.

Meninė ir politinė dilema

 Parodą „Juodosios jūros paslaptys“ organizavo žinoma meno kuratorė, Vokietijoje gyvenanti Valentina Mordvinceva. Šią parodą sudarė eksponatai net iš keturių muziejų ekspozicijų: Barchčisarajaus, Kerčės, Chersono ir Tavridos centrinio muziejaus. Kaip interviu „New York Times“ tvirtino Allard Pierson muziejaus direktorius Wimas Hupperetzas, prireikė didžiulių pastangų įtikinti Krymo muziejus atsiųsti šias vertybes pirmiausia į Vokietiją, o vėliau į Amsterdamą. Ukrainos Kultūros ministerija tvirtina, kad paroda yra jos nuosavybė, todėl turi būti grąžinta Kijevui. Tačiau Krymo muziejau teigia, kad vertybės turi būti grąžintos į jų fizinę radimo vietą, nors muziejus dabar priklauso Rusijai.

Kaip sako L. Chrapunova, paroda „Juodosios jūros lobiai“ sulaukė didelių lankytojų eilių, o didžiulė ekspozicija buvo išdėliota per kelias sales. Eksponatai datuojami tiek paskutiniu laikotarpiu prieš mūsų erą, tiek pirmaisiais mūsų eros metais. Tuo tarpu Amsterdamo muziejus nesiryžta imtis veiksmų ir laukia teismo sprendimo, kuris turėtų išaiškinti teisėtą šių darbų savininką.

Tarp moralės ir teisės

Pašnekovės muziejininkės nuomone, eksponatai turėtų grįžti į savas vietas, savą žemę.

„Tikiu, kad sveikas protas nugalės. Negalima, kad politika atimtų mūsų vertybes, kurios rastos mūsų žemėje. Juos iškasė Krymo archeologai, juos tyrė mūsų mokslininkai. Šie eksponatai yra mūsų ekspozicijos dalis, – tikina muziejininkė, nors pripažįsta, kad supranta logiškas Kijevo pretenzijas, – kita vertus, tuomet Krymas tvirtai buvo Ukrainos dalis. Išvežti ekspoziciją leidimą davė Ukrainos Kultūros ministerija. Dabar yra dvi pagrindinės pretenzijos – mes norime, kad mūsų eksponatai grįžtų į jų buvimo vietą. O Ukraina reiškia savas logiškas pretenzijas. Yra dar vienas aspektas – Krymas buvo autonominė respublika Ukrainos sudėtyje.“

Paklausta, ar nebijo, kad grąžintos vertybės bus išvežtos į pagrindinius Rusijos muziejus, L. Chrapunova teigia, kad tokios praktikos nėra ir nebuvo. Ilgametė muziejaus darbuotoja pripažįsta, kad šį kebli situacija yra jos asmeninė nuoskauda, tačiau tikina suprantanti, kad šis klausimas turi dvi puses – teisinę ir emocinę. „Vienintelis dalykas, kas liko mums šioje situacijoje, tai viltis“, – priduria L. Chrapunova.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...