captcha

Jūsų klausimas priimtas

XLII Vilniaus aukcione – klasikos triumfas

Penktadienį Tolerancijos centre įvyko XLII Vilniaus aukcionas. Ekspozicija nuo pat pradžių intrigavo savo skirtingumu: Rimvido Jankausko-Kampo kūriniai pasižymi ekspresija, o Konstantino Gorskio nutapytas „Nežinomo vyro portretas“ skatino prisiminti XIX a. rafinuotus laikus. Šių dviejų autorių „dvikova“ itin masino.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Aukcione pirmą kartą pristatytos R. Jankausko-Kampo medinės skulptūros. Kūrėjas gerai žinomas kaip tapytojas, todėl net meno žinovams šios skulptūrėlės galėjo būti atradimas. Dėl vienos iš skulptūrų – „Figūra“ (1980–1985 m.) intensyviai varžytasi. Jos kaina pakilo dvigubai (įsigyta už 1250 Eur). Nepastebėtas neliko ir tapytojo didelio formato darbas „Profilis“ (1992 m.), kuris buvo įsigytas už beveik 3000 eurų. Visgi brangiausiai parduotas XLII aukciono kūrinys – tai Konstantino Gorskio „Nežinomo vyro portretas“ (1896 m.), kuris, tikėtina, yra autoriaus autoportretas, ir šis kūrinys buvo įvertintas 17 000 eurų. Aukcionų istorijoje šis darbas patenka į 11 vietą tarp brangiausiai parduotų kūrinių.

XLII Vilniaus aukcione pristatytoje „Lietuvos dailės“ rubrikoje taip pat triumfavo klasika ir rafinuotas stilius. Antanas Žmuidzinavičius, Antanas Rūkštelė – dar du autoriai, sulaukę aukciono dalyvių dėmesio. A. Žmuidzinavičiaus peizažas „Palangos dykumos“ (1960 m.) kainos atžvilgiu užima antrą vietą aukcione (6200 Eur). Tapytojas išlieka perkamiausiu autoriumi Vilniaus aukcionų istorijoje. Itin varžytasi ir dėl Jono Buračo tapybos darbo „Kleboniškis“ (1951 m.) (kaina nuo pradinės šoktelėjo dvigubai – kūrinys įsigytas už 930 Eur), Vinco Norkaus „Kazimiero Būgos teviškės“ (1989 m.). Nepastebėta neliko ir Kosto Dereškevičiaus, Algimanto Jono Kuro bei Solomono Teitelbaumo kūryba.

Kaip rašoma pranešime spaudai, „Lietuvos grafikos“ skiltyje daugiausiai dėmesio sulaukė Domicelės Tarabildienės kūryba. Autorės grafikos ciklas „Motinystė“ (194–-1981 m.) įsigytas už 650 eurų. Susidomėjimo sulaukė ir Vincas Kisarauskas bei jo raižinys iš ciklo „Sulaužyti žmonės“ (1962 m.), Vytauto Jurkūno medžio raižinys „Palangos Juzė“ (1970 m.). Visgi grafikos skiltyje brangiausias išliko Audriaus Puipos spalvotos litografijos atspaudas „Midvikio virtuvė“ (1987 m.), įvertintas 1000 eurų.

„Varia Lituanica“ rubrikoje daugiausiai dėmesio susilaukė skulptūros. Buvo parduotos trys medinės lietuvių liaudies skulptūrėlės „Pieta“, „Šv. Jonas Nepomukas“ ir „Švč. Mergelė Marija Maloningoji“ (XX a. II p.) bei Jadvygos Mozūraitės-Klemkienės „Seserys“ (XX a. 8 dešimt).

Iš viso aukcione buvo pristatyta 130 kūrinų. Aukciono dalyviai įsigyjo jų už daugiau nei 52 tūkst. eurų. XLII Vilniaus aukciono kūrinių pradinės kainos svyravo nuo 60 eurų iki 17000 eurų. Aukcione parduoti buvo 39 kūriniai, tai sudaro 30 procentų viso aukciono rinkinio.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...