captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atminimų albumas – žvilgsnis į mažai nagrinėtą literatūros žanrą

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka išleido albumą, kuriame istorikės Reda Griškaitė ir Rima Cicėnienė nagrinėja atminimo knygeles – iki šiol mažai tyrinėtą žanrą.
LRT stop kadras
LRT stop kadras

Prieš trejus metus Vrublevskių bibliotekoje buvo eksponuojami XVII-XX a. atminimų albumai iš bibliotekos rinkinių, iš viso čia sukaupta apie 50 tokių knygelių. Istorikėms R. Griškaitei ir R. Cicėnienei kilo mintis šias knygeles apibendrinti, aprašyti, atskleisti jų vertę ir, kaip jos teigia, išmokyti žmones, kaip jas reikia skaityti. Visas, sukauptas bibliotekoje, bei dar 30 knygelių iš kitų bibliotekų jos sudėjo į ką tik išleistą albumą, kuriame atskleidžia knygelių evoliuciją, žanrinę ir teminę įvairovę. 

„Knyga padalinta į dvi dalis, pirmoji yra vadinamieji albumistikos etiudai, tai ir yra tas mokymas kaip skaityti. Joje yra 19 tematinių skyrelių, kuriuose pristatoma viskas, ką galima albume rasti, pradedant piešiniais, heraldika, albumų kanonu, baigiant gėlėmis, natomis, atkreipiant dėmesį į karpinius. Norėjome parodyti, ką vertingo galima rasti, išryškinti pačius įdomiausius autografus. Mūsų tikslas yra parodyti, kad nėra nereikšmingų albumų ir kad paprastame mokykliniame albumėlyje galima rasti įvairių sensacijų“, – albumą pristato istorikė R. Griškaitė.

Europoje atminimo albumo žanras arba vadinamieji Album Amicorum susiformavo XVI a., juos rašė tiek vyrai, tiek moterys. Pasak istorikių, toks iš pirmo žvilgsnio nerimtas žanras yra svarbi kasdienybės tyrinėjimo sritis, žmonių emocinio pasaulio išraiška, šaltinis, atskleidžiantis ir tą, kuris rašo, ir tą, kuriam rašoma.  

„Ilgą laiką albumai buvo tyrimo nuošalėje, nelabai kas domėjosi, nelabai kas identifikuodavo, dažnai priskirdavo tiesiog prie užrašų knygučių, kurios sulaukė tik vieno kito susidomėjimo. Pirmiausia tas knygeles, kaip Reda minėjo, rašė profesūra ir studentai, žmonės, kurie buvo pasiekę tam tikrą amžiaus cenzą, kalbėjo ir senosiomis kalbomis, ir naujosiomis, todėl tie albumėliai, parašyti ir lotyniškai, ir prancūziškai, ir graikų kalba, ir hebrajų, ir arabų rašmenimis. Kažkas iš Rytų kraštų rašė ir kaligrafiškai, naudojo natų sistemas, tai buvo labai išsilavinę žmonės, kurie norėjo palikti vienas kitam gerą įspūdį, gerą atminimą. Vėliau XIX a. pradėjo rašyti ir moterys, nors pavieniai rašė ir XVII a., daugiausia kilmingos moterys, vėliau jau ėmė rašyti ir miestiečiai, inteligentijos atstovai“, – pasakoja istorikė R. Cicėnienė.      

Pasak istorikių, pirmosios atminimo knygelės buvo puoštos auksuotais ornamentais, vėliau XVIII-XIX a. knygelės vis dažniau gamintos pramoniniu būdu ir technikos pasiekimai buvo siejami su tradicija. Šių albumėlių tradicija išliko ir iki šių dienų, tai puošnios garbės ar svečių knygos. Istorikių parengta knyga visuomenei bus pristatyta birželio 2 d. Vrublevskių bibliotekoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...