captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baltijos šalių literatūros atradimai Londono knygų mugėje

Jungtinėje Karalystėje prasidėjo vienu didžiausių įvykiu knygų pasaulyje tituluojama Londono knygų mugė. Naujausias knygas leidybos profesionalams mugėje pristato ir Lietuva. Tikimasi, kad taip dar daugiau žmonių atras mūsų šalį ne tik per turizmą ar reklamą, bet ir per literatūrą bei kultūrą.
Poetė I. Butkutė, A. Ufarto (BFL) nuotr.
Poetė I. Butkutė, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Londono knygų mugę ekspertai laiko antra pagal svarbą rašytojų, leidyklų ir vertėjų verslo kontaktų muge pasaulyje po Frankfurto knygų mugės. Šiemet trijų dienų renginyje parodų centre „Olympia“ vyks daugiau kaip 200 seminarų, konferencijų, susitikimų ir diskusijų. Išskirtinis dėmesys ir specialių renginių ciklas bus skiriamas prieš 400 metų mirusiam Williamui Shakespeare`ui.

Lietuva Londono knygų mugėje pirmą kartą prisistato ne viena, o bendrame stende su Latvija ir Estija. Trims Baltijos valstybėms tai yra tarsi generalinė repeticija prieš svarbiausiu Lietuvos knygų leidybos tarptautiniu projektu vadinamą įvykį – 2018 m. Londono knygų mugę, kurioje Lietuva, Latvija ir Estija dalyvaus kaip šalys viešnios.

Rašytoja, poetė Ilzė Butkutė pasakojo susidūrusi su nuomonėmis, kad šalių kaimynių literatūra neturi nieko bendra, todėl verta pristatyti kiekvienos šalies literatūra atskirai. Tačiau poetė mano, kad „didžiausia erdvė atradimams yra ten, kur žmonės pradeda bendradarbiauti.“ „Būtent tas brolių estų ir brolių latvių palaikymas yra tiesiog neįkainojamas tokio masto renginiuose“, – pridėjo rašytoja.

Rašytojas iš Estijos Asko Kunnapas patvirtino, kad kiekviena šalis, pristatydama savo kultūrą, siekia sudominti. „Be jokios abejonės, žinoma, aš tuo įsitikinęs – privalome būti įdomūs, juk koks kitas pasirinkimas? Ar atvykome čia pralaimėti? Ne, atvykome čia laimėti. O jei jau atvykome, mūsų šou turi būti puikus, stendai – gražūs. Esame maži, todėl turime elgtis kaip aš“, – patikino menininkas.

Specialistų teigimu, anglakalbės rinkos sunkiai įsileidžia vertimus – pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje verstinė grožinė literatūra sudaro šiek tiek daugiau nei keturis procentus visos išleidžiamos literatūros. Lietuva stengiasi įtikinti, kad taip pat esame verti tarptautinio dėmesio, kad esame saviti ir turime kultūrinių ir istorinių patirčių, kurios aktualios ir kitoms tautoms. Tiesa, save parduoti dar reikia mokytis.

Estui poetui antrino poetė iš Latvijos Inga Gaile, kuri prisipažino norinti ir siekianti, kad mugėje prie jos prieitų leidėjai ir pasiūlytų išleisti jos kūrybą. „Tačiau tuo pat metu pati mano rašymo idėja tokia, jog negaliu rašyti tam, kad įtikčiau, ir negaliu specialiai rašyti taip, kad parduočiau“, – paaiškino kūrėja.

Lietuvos kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Rita Valiukonytė, apžvelgdama kultūros rinkos padėtį, buvo konkreti. „Jeigu mes žinotumėm, kiek milijonų čia išleidžiama kiekvienais metais, tie keturi procentai galbūt vėlgi tampa visai dideliu skaičiumi mums. Bet, be abejo, tai yra labai sudėtingas procesas ir reikalaujantis didelio įdirbio, ką ir Lietuvos kultūros institutas aktyviai daro. Mes susitikinėjam su leidyklomis, kviečiame leidėjus į Lietuvą, kad jie susipažintų su kultūra ir su literatūra, žinoma, tokie projektai duoda rezultatų“,  – apie rinkos subtilybes pasakojo kultūros atašė.

45 kartą rengiama Londono knygų mugė skirta knygų, medijų, vaizdo ir garso produkcijos leidybos, autorių teisių, produkcijos platinimo ir kitiems su šia industrija susijusiems profesionalams iš viso pasaulio. Į mugę kasmet susirenka per 25 tūkst. dalyvių iš daugiau kaip 120 šalių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...