captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Tallinn Music Week 2016“: lietuvių atlikėjus stebino koncertų erdvės

Kaimynai iš Šiaurės šiemet vėl pristatė vieną sėkmingiausių Europos muzikos showcase festivalių „Tallinn Music Week“. Į renginį Estijos sostinėje vyko ir sąlyginai nedidelė, bet stipri ir stilistiškai įvairi lietuvių muzikantų kompanija. Dauguma jų tvirtina, kad šiemet festivalis atliko kokybinį šuolį, o didžiausią įspūdį paliko koncertų erdvės, tarp kurių pasitaikė ir, pavyzdžiui, milžiniškas vandens lėktuvų uosto muziejus.
M. Särglepp nuotr.
M. Särglepp nuotr.

Dėmesys lietuviams – nuo Libano iki Didžiosios Britanijos

Šiais metais Talino muzikos savaitę aplankė per 34 tūkst. klausytojų, apie 1000 muzikos konferencijos delegatų, apie 250 grupių ir atlikėjų keturias dienas koncertavo daugiau nei 40-yje skirtingų vietų. Tarp krūvos talentų Taline buvo galima sutikti ir šešias grupes bei atlikėjus iš Lietuvos: „Keymono“, „Garbanotas bosistas“, „Sheep Got Waxed“, Fingalick, Deep Shoq ir „Endie & Kameu“.

8-ajame „Tallinn Music Week“ lietuviai nedarė atskiro visos delegacijos pristatymo renginio, tačiau reprezentacijos funkciją atliko per įvairias festivalio vietas skrajojęs subtilus bukletas, pavadintas „The Lithuanian Agreement“ („Lietuviškas susitarimas“ – užuomina į lietuviškumą simbolizuojančias sutartines), kurio dizainą sukūrė plakatų meistras Pijus Burakas.

D. Rinkevičiaus nuotr.

Viena iš lietuvių prisistatymo idėjos iniciatorių, „Garbanoto bosisto“ vadybininkė ir nepriklausomos muzikos agentūros „Tilto namai“ įkūrėja Gabrielė Tamutytė pažymi, kad tai neliko nepastebėta – leidinys ir visi šeši Lietuvos atstovai jame sudomino delegatus nuo Libano iki Didžiosios Britanijos, daugelis šį bendrą prisistatymą įvardijo šių metų Lietuvos delegacijos stiprybe.

Festivalis paaugo

Šiemet Talino muzikos savaitėje dalyvavę Lietuvos muzikantai tikina, kad renginio organizacija, atmetant keletą nesusipratimų dėl viešbučių ir komunikacijos, nusipelno aukštų balų.

„Negali nepalikti įspūdžio tai, kaip sėkmingai organizatoriai surengė tokį masišką renginį, ir tai, koks jis visapusiškas. Kai ką galbūt daryčiau kitaip, kelčiau kitokius klausimus, bet „Tallinn Music Week“ atveju sistema veikia, tai yra labai gerai“, – sako grupės „Sheep Got Waxed“ vadybininkas ir renginių organizatorius Kęstutis Lingys.

„Organizacija neturiu kuo skųstis, asmeninio dėmesio atlikėjams lyg ir nėra, tačiau daugelis smulkmenų apgalvota, suderinta iš anksto, klausimų „kas toliau“ praktiškai nekilo“, – teigia G. Tamutytė, pridurdama, kad, šiuos metus lyginant su praėjusiais, „Tallinn Music Week“ dar labiau paaugo. Anot jos, stiprios komandos dėka festivaliui pavyko iškilti kaip aktualiausiam muzikos industrijos renginiui tiek Baltijos šalyse, tiek tarp skandinavų ir aplinkinių regionų.

Festivalio delegatų priėmimas kino teatre „No99“. T. Tunnel nuotr.

„Kas susiję su pasirodymu – viskas buvo laiku ir tvarkingai, garso režisieriai – profesionalai, turėjome žmogų, kuris mus prižiūrėjo ir padėjo, kaip galėjo. Vienintelis užkliuvęs dalykas – informacijos, susijusios su konferencija, vėlyvas pateikimas“, – pastebi antrąkart festivalyje grojusių „Keymono“ vadybininkas Ištvan Tomas. Jo teigimu, lyginant šiųmetinį ir 2014-aisiais vykusį festivalį, matomas kokybinis šuolis: „Turiu pastebėti, kad festivalis labai išsiplėtė, pasidarė daugiaspalvis ir labiau subrendęs“.

Kai kurie renginyje dalyvavę lietuviai pažymi, kad lietuviškajam „Vilnius Music Week“ renginiui iki tokio festivalio dar reikia nemažai augti.

„Manau, Vilniuje abiem frontais – ir konferencijų, ir koncertų – reiktų pasistengti, norint pritraukti muzikos versle pasikausčiusius žmones. Taline jau nebereikia sunkiai stumti šio akmens, nes delegatai noriai atvažiuoja patys“, – sako elektroninės ir r&b muzikos kūrėjas Fingalick. 

Fingalick. T. Tero nuotr.

„Tallinn Music Week“ yra daug didesnio masto renginys, čia grupių daug daugiau ir iš platesnių vandenų, festivalis neapsiriboja vien tik Baltijos šalimis“, – pažymi „Keymono“ vokalistė Daiva Starinskaitė.

K. Lingio nuomone, mūsų regione bandyti atkartoti „Tallinn Music Week“ nėra tikslinga: „Manau, kad antro tokio paties renginio regione nei reikia, nei įmanoma padaryti, tad „Vilnius Music Week“ reikėtų ieškoti visai kitokio savo veido“.

Muzikinis kaleidoskopas

Šių metų festivalio muzikos programoje buvo galima sutikti tiek pažangiausias jaunas grupes, tiek ir žinomus scenos vardus, žanrai – nuo avangardinio pop, folko, hiphopo, eksperimentinės elektronikos iki metalo, taip pat nepamirštant ir klasikinės muzikos, kuri jau ne pirmą kartą įpinama į originalų „Classical Music Rave“ vakarą. Atlikėjų kilmė – nuo Europos iki Amerikos, Australijos ir netgi Afrikos šalių.

Danų grupė „Liima“. D. Rinkevičiaus nuotr.

Lietuvos atlikėjai tikina, kad, nors visur spėti ir nepavyko, stilių spektras ir festivalio metu matyti pasirodymai paliko teigiamas emocijas. Tarp jų minimų festivalio atradimų – danai „Liima“, norvegai „Sturle Dagsland“, izraelietė Zohara, rusas Pixelord, estas NOËP, danas Nilsas Grondahlis, suomiai „K-X-P“, kitos grupės.

Koncertų erdvės vis dar stebina

Ne pirmąkart dalyvaujantys „Tallinn Music Week“ renginiuose jau iš anksto tikisi, kad vėl galės atrasti nestandartinių arba mažų mažiausiai įdomių ir jaukių erdvių koncertams. Vietos muzikai atsirado įvairiose senamiesčio kavinėse, galerijose, dizaino studijose, dviračių parduotuvėse, bažnyčioje, kino teatruose, tramvajuje, ant autobuso stogo, buvusioje elektrinėje ar vandens lėktuvų uosto muziejuje. Taip pat koncertai vyko ir lauke. Pavyzdžiui, sėkmingai naujam gyvenimui prikeltame industriniame rajone Telliskivi, kuriame puikiai dera seni traukinių bėgiai ir vagonai, žaviai nušiurę plytiniai gamyklų pastatai, dizaino parduotuvės, madingos kavinės ir nedidelė Kalvarijų turgaus kopija.

Telliskivi apylinkės. T. Tunnel nuotr.

Verta pažymėti ir tame pačiame rajone esantį „Erinevate Tubade Klubi“, kuris dėl „batų politikos“ vis priverčia nusimesti savo išpuoselėtus „New Balance“ sportbačius ir įšokti į šlepetes.

„Patiko tai, kad „Tallinn Music Week“ gyvena visame mieste – nuo koncertų salių iki įrašų parduotuvės, ir net iš pažiūros juokingoje spalvotoje kavinėje koncertas gali pasiteisinti“, – pastebi K. Lingys.

„Viena iš vietų, kur grojo „Keymono“, – „Soprus“ kino teatras – labai patiko, mums tai buvo tikrai netradicinė vieta atlikti savo dainas. Smagu, kad net kino teatro kėdėse žmonės šoko“, – sako I. Tomas.

„Patiko, kad festivalis toks jaunatviškas ir nebijantis eksperimentų. <...> Jūrų muziejuje „Seaplane Harbour“ („Lennusadam“) pasijutau tarsi būčiau labai giliai jūros dugne, kur aplink paskendę kariniai laivai ir povandeninės raketos. Viskas buvo labai siurrealu. Gyvenime nemačiau įspūdingesnio klubo“, – įspūdžiais dalijosi D. Starinskaitė.

„Kultuurikatel“ erdvė. T. Tunnel nuotr.

Būtent vandens lėktuvų muziejuje kone tūkstantinei miniai koncertavo techno žanrą puoselėjantys „Endie & Kameu“. Anot jų vadybininko, minimal.lt bendruomenės vedlio Nerijaus Damaševičiaus, sunku patikėti, kaip organizatoriai susitarė dėl galimybės daryti renginį tokioje vietoje.

„Atrodo, po „Tallinn Music Week“ klausytojai ir muzikantai suprato, kad erdvė gali suteikti labai didelę dalį įspūdžio, ir į tą reikėtų atkreipti dėmesį. Jei „Vilnius Music Week“ vyktų nežinomose, keistose, įdomiose erdvėse, festivalis įgautų naują, svarbią dimensiją“, – pastebi Fingalick.  

Nauda: pasiūlymai iš užsienio festivalių ir įrašų kompanijų

Žvelgiant iš muzikantų perspektyvos, kaip bebūtų, greta visų malonių „Tallinn Music Week“ pramogų, tarkim, dizaino mugėje ar naminio alaus degustacijos renginyje, labai svarbiu aspektu išlieka nauda, kurią savo muzikinės karjeros labui atlikėjai gauna tokio dydžio festivalyje. Lietuviai, kurie, kaip ir daugelis šio renginio dalyvių, į Taliną vyksta savo lėšomis, sutaria, kad įspūdingo kontrakto su įrašų kompanija iš čia galbūt ir neišsiveši, bet naudingų kontaktų ir patirčių čia – užtektinai. 

„Garbanotas bosistas“. D. Didyk nuotr.

„Garbanoto bosisto“ pasirodymas nedideliame „Kultuurklubi Kelm“ klube buvo sausakimšas. Po jo sulaukta prancūzų įrašų kompanijų ir kelių nedidelių festivalių susidomėjimo, pasiūlymų iš Balkanų regiono, garsaus britų įrašų prodiuserio ir buvusio „Pink Floyd“ vadybininko Peterio Jennerio pagyrų. Apskritai viso festivalio ir konferencijų metu atsiradusios naujos pažintys, tikiu, dar sužaliuos ir leis įgyvendinti dar daugiau tikslų“, – teigia G. Tamutytė.

„Susipažinta su renginių organizatoriais Taline, galbūt ateityje kažkas įvyks. Tačiau Estijoje techno nėra toks populiarus, kaip Lietuvoje“, – sako N. Damaševičius.

„Kontaktų užmezgėme, koncerte mačiau žmonių, kuriuos prieš tai kviečiau, jau skaičiau ir porą angliškų atsiliepimų. Visa kita ateityje, nematau prasmės girtis dar iki galo nepadarytais darbais“, – sako K. Lingys.

„Šiemet naudos iš pasirodymo buvo – nuo įrašų kompanijų kontaktų užmezgimo iki susipažinimo su seniai internetu pažįstamais atlikėjais iš viso pasaulio. Geros emocijos įkvepia judėti toliau ir stipriai dirbti, nes tokie festivaliai parodo, ko lietuvių atlikėjams trūksta. Mes turime gerą skonį, talento ir puikią lokaciją, tačiau reikia dirbti stipriau už kitus“, – sako Fingalick.

Pabaigai galima prisiminti britų muzikos verslo legendos P. Jennerio mintį: „Talinas buvo įkurtas kaip prekybos taškas, kur susitinka Rytai ir Vakarai. Būtent šį vaidmenį dabar muzikos industrijoje atlieka „Tallinn Music Week“. Visi lietuviai muzikantai, norintys pasiekti šį susitikimo tašką, turi galimybę pateikti savo dalyvio paraišką ateinančių metų festivaliui. 2017 m. renginys vyks kovo 27–balandžio 2 dienomis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...