captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Gelūnas: posakis apie kareivį ir diplomatą yra teisingas

Diplomatinė tarnyba romantikos suteikia nedaug ir tai tikrai nėra kažkoks vakarėlių žibesys, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ tikina Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas. Nors, pastebi jis, daug kas mano „anoks čia diplomato darbas, visą laiką jie ten stovi su taurėmis ir plepa“, iš tikrųjų labai svarbu, ką diplomatas kalba, ar turi žinių ir humoro jausmą.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Juokaudamas ambasadorius prisimena žinomą posakį, kad kareiviai už tėvynę guldo galvas, o diplomatai – kepenis. Tačiau, pabrėžia jis, negalima to priimti taip tiesmukai – kiek vartoti alkoholio, yra asmeninis kiekvieno žmogaus sprendimas.  

„Iš tikrųjų darbščiausiais laikotarpiais, nuo rugsėjo iki gruodžio ir nuo kovo iki liepos, tempas yra milžiniškas, todėl tenka būti priėmimuose, koncertuose, parodų atidarymuose. Visus kviečia dalyvauti ir, tarkim, į UNESCO atvykus Indijos premjerui, Meksikos prezidentui“, – pasakoja A. Gelūnas.

Žinoma, prisipažįsta jis, labai malonu sėdėti prie vieno stalo su Johnu Kerry ir užduoti jam klausimus, bet priėmimas vyksta sekmadienį, todėl negali būti su šeima ir ilsėtis.

„Nors kažkam tai atrodo labai romantiška – „anoks čia darbas, visą laiką jie ten stovi su taurėmis ir plepa“, vis dėlto apie tavo šalį ir apie tavo darbo sėkmę labai daug pasako, ką tu kalbi, ar turi humoro jausmą, žinių, ar mezgi gerus ryšius, ar šneki vėjus, atstumi nuo savęs žmones. Tai yra darbo dalis, kuri tikrai neromantiška, ne vakarėlių žibesys. Tai yra darbas ir ta analogija tarp kareivio ir diplomato teisinga“, – kalba A. Gelūnas.

Lietuvos ambasadorius prie UNESCO tiki, kad kultūra gali pakeisti pasaulį, tačiau pasakoja UNESCO viduje girdintis kitokias žinomų įvykių interpretacijas, ypač dėl teroro ir nusikaltimų. Pavyzdžiui, kalba jis, įtariama, kad Palmyros susprogdinimas ir viešas Mosulo muziejaus skulptūrų naikinimas iš tikrųjų buvo užmaskuotas grobimas.

„Yra faktų, kad, prieš susprogdinant visą Palmyros ansamblį, viskas, ką buvo galima išpjauti ir išsivežti, buvo išpjauta, išsivežta ir juodojoje rinkoje parduota kolekcininkams. O tada jau teigiama, atseit mes naikiname kitatikių, nemusulmonų šventovę“, – kalba A. Gelūnas.

Tai, pabrėžia jis, – didžiausias UNESCO rūpestis, todėl faktas, kad Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 metų pavyko įrašyti rūpestį kultūros ir gamtos paveldu, yra didžiulis pasiekimas.

„Tai pirmas kartas istorijoje, kai pasaulio mastu kultūros paveldas įrašytas kaip visos žmonijos prioritetas, – teigia Lietuvos ambasadorius prie UNESCO. – Žinoma, tai labai sunku, bet yra nuostabu matyti Interpolo atstovus UNESCO posėdžiuose. Taip pat – policijos atstovus, kurie kalba, kad muitinėms reikia skirti  ypatingą dėmesį siekiant užkirsti kelią nelegaliam vertybių judėjimui. UNESCO kovoja savais būdais, nes, kaip sakė vienas suomių paveldosaugos profesorius, UNESCO neturi armijos.“

Plačiau – „Stiliaus“ reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...