captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Varanavičienė: šių metų Knygų mugė – išskirtinė

Septynioliktą kartą vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje šiais metais bus kaip niekad daug įdomių autorių ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio, o ne grožinės literatūros knygų bus pristatyta daugiau nei grožinės. Taip portalui LRT.lt sako viena iš Vilniaus knygų mugės iniciatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos valdybos narė ir leidyklos „Tyto alba“ savininkė Lolita Varanavičienė.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pristatyti savo knygos „Lazerio moterys“, išverstos jau į 28 kalbas, iš Rusijos atvyks viena žinomiausių šios šalies rašytojų Marina Stepnova. Iš Ukrainos atvažiuos rašytojas Andrejus Kurkovas, Vilniuje išleidęs knygą „Maidano dienoraštis“, o buvęs Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis pristatys knygą „Taip, laimingas“.

Kuo šių metų Vilniaus knygų mugė skirsis nuo kitų? Kas joje bus nauja ar netikėta?

– Rutulio formos knygų tikrai nerasite, bet programa bus įspūdinga. O tie, kam knygų mugėse rūpi įdomūs renginiai, galės dalyvauti iki šiol niekada dar neorganizuotame atvirame antikvarinių knygų ir leidinių aukcione, kuris vyks bukinistų pasažo balkone. Jei aukcione žmonės negalės arba nenorės nieko įsigyti, tai bent galės pasmalsauti. Manau, pamatyti XVI a. leistas knygas – tikrai verta.

Kita naujiena ta, kad dvigubai išaugo muzikos salė, kurioje per keturias mugės dienas įvyks net 200 renginių.

– Ką reiškia šių metų mugės šūkis „Personažas ieško autoriaus“?

– Mūsų šūkio, sukėlusio nemenką susidomėjimą, potekstė – bendraukime ir kurkime knygą kartu. Ir tie, kurie nori tos knygos, ir tie, kas ją kuria. O personažu šiemet mugėje galės būti ir miestas, ir tema, ir problema.

Ar naujienos, kurias leidyklos pristatys mugėje, bus susijusios su tuo, kad personažas ieškos savo autoriaus?

– Išleistų ir pristatomų knygų personažai jau surado savo autorius, o šie – personažus. Mugės metu vyks 400 renginių. Taigi dar nė vienais metais Vilniaus knygų mugė nebuvo tokia įvairi – nuo labai rimtų knygų ir diskusijų iki smagių vaikiškų leidinių, knygų apie sveikatą bei kulinariją.

Kalbant apie diskusijas, kurios bus organizuojamos mugėje, norėčiau atkreipti dėmesį į galimybę padiskutuoti apie tai, ar rašysime rimtas mokslines knygas lietuviškai. Iš pirmo žvilgsnio toks klausimas gali atrodyti keistas, tačiau šiuo metu tai – gana rimta problema.

Autorių, kurie atvyks į mugę pristatyti savo knygų, pavardės irgi įspūdingos, ir jais galime pasigirti. Juk ne dažnai tarp autorių pasitaiko tokių asmenybių, kaip buvęs Lietuvos kardinolas A. J. Bačkis, kuris pristatys savo knygą „Taip, laimingas“.

Tai, kad mugėje bus pristatyta net 10 knygų apie Vilnių, įrodo, jog mūsų sostinė įdomi ir patraukli įvairiausiais aspektais.

Be to, norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną šių metų mugės reiškinį – ne grožinės literatūros knygų bus pristatyta daugiau nei grožinės, o tai rodo, kad žmonės iš knygos nori ne tik pramogos, bet tikisi atsakymų į pačius opiausius, svarbiausius klausimus.

– Ar Lietuvos leidėjai dairosi, kokie kūrybos procesai vyksta tarp lietuvių emigrantų? Gal tarp jų jau gimė ir užaugo talentingų poetų, rašytojų, filosofų?

– Mūsų knygų mugė – ta vieta, kur visi lietuviai gali susirasti naujų autorių ar leidėjų. Tai jau vyksta ne pirmus metus, o literatūros emigrantų kasmet vis daugėja.

Ir šiemet mugėje dalyvaus jau žinomi autoriai: atvyks Londone gyvenanti Kristina Sabaliauskaitė, iš Paryžiaus atvažiuos Valdas Papievis. Bet ne tik šiems autoriams Vilniaus knygų mugė yra unikali vieta, kur jie tikrai bus suprasti ir įvertinti. Juk, ko gero, prancūzai taip greitai nesugebėtų įvertinti V. Papievio romano.

Kaip apskritai laikosi Lietuvos leidėjai? Ar jau įveiktas finansinis sunkmetis, dėl kurio buvo kritę knygų tiražai?

– Tai, kad dar atsiranda naujų leidėjų, įrodo, jog rinkoje vietos netrūksta. Kraujotaka nesutriko. Tačiau tiražai iš tiktųjų labai nukrito. Šiuo metu vidutinis knygos tiražas Lietuvoje – 1 200 egzempliorių, o Prancūzijoje vidutinis tiražas – 7 tūkst. Prieš 20 metų Lietuvoje 5 tūkst. knygų buvo tas tiražas, kurį galima buvo be vargo parduoti.

Tačiau, nepaisant smukusių tiražų, Lietuvoje kasmet pasirodo apie 3 tūkst. naujų knygų, o tai liudija, kad leidėjai tikrai neužmigo ir dar yra žmonių, kurie leidžia sau įsigyti naujų knygų.

Kita vertus, ne tik finansinis sunkmetis turėjo įtakos tiražų sumažėjimui – kiek dėl emigracijos praradome žmonių, tiek panašiai sumažėjo ir knygų tiražai.

– Ko gero, darytina išvada, kad knygų autoriai Lietuvoje negali tikėtis iš rašymo ne tik užsidirbti, bet ir pragyventi?

– Su labai retomis išimtimis. Ir tokia situacija – ne tik Lietuvoje. Visame pasaulyje rašantys žmonės sunkiai gyvena. Nebent pasiekia literatūros ar mokslo viršukalnes. Bet yra Lietuvoje knygų, kurios laikomos bestseleriais ir leidžiamos dešimtimis tūkstančių egzempliorių. Bestseleriu šiais laikais Lietuvoje laikoma knyga, išleista 10 tūkst. egzempliorių tiražu.

– Ar nepamirš žmonės knygų dėl labai išaugusių jų kainų?

– Iš tikrųjų knygos Lietuvoje – labai brangios. Dėl to ginčytis neįmanoma. Bet džiugu tai, kad žmonės vis dažniau ėmė lankytis bibliotekose.

Knygų mugės transliacijos – tiesiogiai per LRT.
 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...