captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniaus politikai galutinai nesutarė dėl vietos J. Basanavičiaus paminklui

Vilniaus politikai nesugebėjo sutarti dėl to, kur statyti paminklą tautos patriarchu vadinamam lietuvių visuomenės veikėjui Jonui Basanavičiui.
Wikipedia nuotr.
Wikipedia nuotr.

Savivaldybės tarybos nariai trečiadienį nepaklausė mero Remigijaus Šimašiaus raginimų „padėti tašką“ šiuose svarstymuose – meras apeliavo, jog priešingu atveju nebus spėta įamžinti J. Basanavičiaus iki valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo 2018-aisiais. Politikams buvo siūloma pritarti, kad J. Basanavičiaus paminklas stovėtų prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos, o paties paminklo kūrimui dar būtų skelbiamas konkursas.

Taryba nepritarė klausimui skubos tvarka – dėl jo, po svarstymų komitetuose, taryba dar grįš vėliau.

Oponentų argumentų – per maža

Išvadas parengusi valdančiųjų politikų darbo grupė nurodo, kad minėta vieta tinkamiausia iš trijų svarstytų vietų tiek istoriniu, kultūriniu, tiek ir urbanistiniu, architektūriniu požiūriu.

Aptardama kitas dvi siūlytas vietas, komisija teigia, kad architekto Augio Gučo siūlyta aikštė Didžiosios ir Bokšto gatvių sankirtoje neatrodo priimtina žvelgiant istoriniu ir kultūriniu žvilgsniu, nes paminklas stovėtų Rusijos imperijos architekto Nikolajaus Čiagino statinio – Šv. Paraskevijos cerkvės – fone.

Dėl K. Sirvydo skvero tinkamumo J. Basanavičiui įamžinti komisija teigia neatradusi nė vieno architekto, manančio, kad šį skverą būtų galima sėkmingai pritaikyti J. Basanavičiaus paminklui.

Darbo grupės pirmininkas Darius Kuolys sutiko, jog istoriškai tinkamiausia vieta J. Basanavičiaus įamžinimui Vilniuje būtų priešais Signatarų namus, tačiau šioje vietoje nėra aikštės.

Tuo metu aikštė priešais filharmoniją, anot jo vadovaujamos darbo grupės, yra ypatingos svarbos istorinė, nes čia tuometiniuose Miesto salės rūmuose 1905 metų gruodžio 4-5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, J. Basanavičius buvo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius ir pagrindinis organizatorius.

„Būtent šioje Vilniaus erdvėje J. Basanavičiaus iniciatyva buvo susieta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, senosios mūsų valstybingumo tradicijos su būsima demokratine Lietuvos Respublika, moderniu politiniu tautos gyvenimu“, – rašoma išvadose.

Kritika – dėl J. Basanavičiaus sumenkinimo

„Be J. Basanavičiaus darbo kuriant Didįjį Vilniaus Seimą nebūtų Vasario 16-osios (...). Didysis Vilniaus Seimas istorikų yra per mažai įvertintas“, – trečiadienį tarybos posėdyje dėstė D. Kuolys, atsakydamas į politikų kritiką, jog vieta labiau tiktų Vilniui, o ne visai Lietuvai nusipelniusiam asmeniui, koks yra J. Basanavičius.

Jis tikino, kad prie filharmonijos nebeliks automobilių stovėjimo aikštelės, o vieta bus pritaikyta memorialui, taps reprezentatyvi.

„Bažnyčiose būna ir viešnamių – okupacijos metais yra taip buvę su kai kuriomis Lietuvos bažnyčiomis. Bet jos paskui yra „atšventinamos“ (...). Taip ir čia: jei buvo padaryta klaida ir įrengta mašinų stovėjimo aikštelė, tai neturi ten likti visam laikui stovėjimo aikštelė – vietoje, kuri mums, tautinei bendruomenei, pilietinei bendruomenei tikrai labai svarbi“, – sakė D.Kuolys.

„J. Basanavičiaus negalima sumenkinti ir duoti nuorodą į pastatą, kuriame vyko renginys“, – siūlymą kritikavo opozicinės Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) Artūras Zuokas. Anot jo, tokią mintį viešai išplatintame kreipimesi išsakė ir keliasdešimt Lietuvos visuomenininkų ir žymių visuomenės veikėjų.

D. Kuolys atmetė ir svarstymus dėl Lukiškių aikštės, nes čia ilgus metus stovėjo Sovietų Sąjungos įkūrėjo Vladimiro Iljičiaus Lenino skulptūra, prieš tai buvo vykdomos mirties bausmės.

„Mes turime pastatyti J. Basanavičių, kad jis priimtų mums demokratijos istoriją, laisvo gyvenimo tradicijas“, – pažymėjo komisijos vadovas.

Išvadas rengė darbo grupei vadovavęs „Lietuvos sąrašo“ atstovas D.Kuolys, socialdemokratas vicemeras Gintautas Paluckas bei liberalė Aldona Šventickienė.

Įamžinimą stabdo nesutarimai

Dėl J. Basanavičiaus atminimo įamžinimo Vilniuje aktyviai diskutuojama nuo 2014-ųjų pabaigos – paminklą jam ketinama pastatyti iki 2018-ųjų, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis. Anksčiau svarstyta, kad skulptūra galėtų būti liejama pagal Rapolo Jakimavičiaus maketą, kuris šiuo metu priklauso Nacionaliniam muziejui, tačiau nesutariant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kuriam priklauso maketas, Vilniaus valdantieji svarsto ieškoti kitų idėjų skulptūrai.

Vyriausybė buvo numačiusi skirti skulptūrai beveik 31 tūkst. eurų, bet kilus ginčams tarp Kultūros ministerijos, kai kurių ekspertų bei savivaldybės dėl paminklo vietos, vėliau nuspręsta pinigus panaudoti kitoms reikmėms. G.Paluckas BNS teigė manantis, kad Vyriausybė galėtų ir turėtų prisidėti prie paminklo statybų.

J. Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX a. pabaigos tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...