captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kunigo A. Rimavičiaus skulptūrų parodoje – kūrinių autorystės mįslės

Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda, kurioje bus galima apžiūrėti kunigo Antano Rimavičiaus kurtas skulptūras. Jas eksponuojant muziejininkams kilo abejonių dėl kelių skulptūrų autorystės, jie spėja, kad viena vertingiausių ir gražiausių skulptūrų iš tikrųjų kurta ne kunigo, o baroko meistrų.   
Bažnytinio paveldo muziejaus nuotr.
Bažnytinio paveldo muziejaus nuotr.

XIX a. pab. – XX a. pr. asmenybė – kunigas Antanas Rimavičius gimė Lietuvoje. Po mokslų Sankt Peterburgo kunigų seminarijoje jis kunigavo katalikiškoje Latgaloje, buvo žinomas kaip nagingas bažnyčių atnaujintojas. A. Rimavičius dailės nesimokė, buvo savamokslis skulptorius. Jis kūrė ne tik mažas skulptūrėles, bet ir kelis metrus siekiančias skulptūras. Pasak muziejininkų, brandžiausias menininko kūrybos periodas buvo paskutinis jo gyvenimo dešimtmetis. Sprendžiant iš jose įrėžtų datų, skulptorius daugiausia kūrė sulaukęs penkiasdešimties. 

Pasak menotyrininkų, kurdamas jis siekė atkartoti barokinių meistrų, kuriančių bažnyčioms, lygį.

„Čia prasideda muziejininko menotyrininko įdomybės, netgi detektyvinės istorijos. Aiškėja, kad A. Rimavičius kolekcionavo apsilupusias, gendančias barokines skulptūras, kurios buvo kaip pirmavaizdis, pagalba kuriant kūrinius liturgijai. Meniškiausias kūrinys – angelas, kuris yra kaip ikona, kviečianti į parodą. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, tai nėra A. Rimavičiaus kūrinys, o originali barokinė skulptūra“, – teigia Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.

S. Maslauskaitė-Mažylienė taip pat pasakoja, kad parodoje yra ir dar viena mįslė – nacionaliniame muziejuje saugoma garsi nukryžiuotojo skulptūra, iki šiol priskiriama XVII a. pr. skulptūroms, iš tikrųjų gali būti būtent kunigo kurta.

„Skulptūra aiškiai matoma nuotraukoje su pačiu skulptoriumi, taip pat nuotraukoje, kurioje įamžinta visa jo kolekcija“, – pasakoja S. Maslauskaitė-Mažylienė.

Didelė dalis A. Rimavičiaus skulptūrų – daugiau nei 40 – pražuvo 1944 m., į vietą, kurioje jos buvo saugomos, pataikius bombai. Nemažai kūrinių liko Latvijoje. Šios parodoje eksponuojamos skulptūros saugomos Šiaulių Aušros muziejuje. 


 

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...