captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos mokslų akademijai – 75-eri

Lietuvos mokslų akademija mini 75-ąsias įkūrimo metines. Šalies vadovė sako, kad Lietuvos pakvietimas prisijungti prie didžiausio branduolinių mokslinių tyrimų centro CERN veiklos, didžiausias Lietuvos mokslo bendruomenės įvertinimas, pasitarnausiantis šalies žmonių gerovei kurti.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Dar tarpukariu mokslų draugijos kūrėjai Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas ir kiti puoselėjo norą įkurti valstybės prestižo simbolį – autonomišką mokslo tyrimų bei mokslo organizacinį centrą. Užuomazgos buvo 1938-aisiais įsteigus Lituanistikos institutą, tačiau pati akademija įsteigta tik per sovietinę okupaciją – 1941 metų sausio 16 dieną.

Šiuo metu tai – žymiausius ir savo veikla su Lietuva susijusius mokslininkus jungianti organizacija. Šiuo metu ji turi 120 narių. Šalies aukščiausių institucijų ekspertė ir patarėja mokslo bei studijų, kultūros, socialinės raidos, ūkio ir kitais klausimais. Prasidėjus naujajam Europos sąjungos finansiniam periodui, mokslų akademijai keliamas tikslas aktyviai prisidėti prie sumanios specializacijos tikslų, koncentruotis ties 6-iomis prioritetinėmis sritimis kartu su keliomis dešimtimis svarbiausių prioritetų.

„Tarp tų 20 prioritetų yra stipresnių ir silpnesnių: silpnesniais įvardijame tuos, kur nėra tokio aiškaus, glaudaus ryšio tarp mokslo ir verslo, tarp mokslo žinių taikymo praktikoje, bet niekada negali žinoti, kada atsiras tas proveržis – gal ir gerai, kad yra remiamas pakankamai didelis skaičius prioritetų mokslinių tyrimų“, – teigė Mokslų Akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas.

Mokslininkai, pripažindami, kad jų bendruomenė vis labiau sensta, ypač skatina jaunuosius mokslininkus. Jiems mokamos stipendijos, rengiamos konferencijos, remiami jų tyrimai. Visuomenei stengiamasi kuo paprasčiau ir aktualiau perteikti svarbiausius mokslininkų nuveiktus darbus, verčiama geriausia pasaulio mokslininkų populiarioji literatūra, kuri laisvai prieinama mokslų akademijos svetainėje.

„Revoliucija moksle vyksta taip greitai, kad vos spėji bėgti paskui žinias, technologijas ir naujus atradimus. Labai džiaugiuosi, kad Lietuva viena iš tų, kuri sugeba konkuruoti tiek lazerių, tiek biotechnologijų, tiek kitokių inovacijų srityse. Labai džiaugiuosi, kad jau kovą pradėsime derybas su didžiausiu moksliniu tyrimo centru CERN – iš tiesų esame vertinami gerbiami ir žinomi. Labai svarbu, kad Lietuva turi protą, turi žmones, kurie garantuoja mūsų gerovę ateityje“, – džiaugėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Po kelerių metų Kaune turėtų iškilti mokslo populiarinimo centras. panašūs centrai kitose šalyse sutraukia daugybę lankytojų, norinčių pajusti ką reiškia būti mokslininku, ką kiekvienam žmogui suteikia mokslo pažanga. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...