captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pirminiais duomenimis, Knygų mugėje apsilankė 60 tūkst. žmonių

Negalutiniais duomenimis, šiemet Knygų mugę aplankė panašiai tiek, kiek pernai – apie 60 tūkst. žmonių, teigia viena iš mugės organizatorių, leidyklos „Tyto Alba“ vadovė Lolita Varanavičienė.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Negalutiniais duomenimis, šiemet Knygų mugę aplankė panašiai tiek, kiek pernai – apie 60 tūkst. žmonių, teigia viena iš mugės organizatorių, leidyklos „Tyto Alba“ vadovė Lolita Varanavičienė.

„Kaip tik vakar įvyko improvizuotas ir trumpas mugės aptarimas. Netiksliais duomenimis, paaiškėjo, kad lankytojų buvo panašiai tiek, kiek pernai. Tai džiugina, nes mes kalbame apie tikrai didelį skaičių“, – pirmadienio rytą LRT radijui sakė L. Varanavičienė.

Nėra tinkamesnės vietos už „Litexpo“

Paklausta, ar Knygų mugei nereikėtų erdvesnių patalpų nei „Litexpo“ parodų rūmai, L. Varanavičienė teigė, jog kitur rengti mugę kol kas nėra galimybės dėl didelės ir sudėtingos infrastruktūros.

„Visur įranga, stendai, pagalbinės patalpos. [...] Tokio ploto kitos įrengtos vietos mes nelabai turime. Nebent „Siemens“ arena, bet dėl logistikos ir kitų priežasčių mes šią galimybę atmetėme“, – sako L. Varanavičienė. Pasak jos, rengti mugę „Siemens“ arenoje, be kita ko, atsieitų brangiau. 

Vis dėlto viena iš renginio organizatorių pritaria, jog „Litexpo“ nėra pati tinkamiausia vieta Knygų mugei, nes pagrindinę dieną – šeštadienį – parodų rūmuose susidaro daug spūsčių.

„Ta grūstis prie laiptų, kai negali [paeiti] nei pirmyn, nei atgal ir žmonės užstringa... O vis dėlto šeštadienį daugiausiai renginių todėl, kad žmonės nedirba [...]. Bet žmonės jau tikrai nebepatenkinti, nes judėti išties yra sunku“, – pripažįsta L. Varanavičienė.

Perkamiausios lietuviškos knygos

Šiemet Knygų mugėje dalyvavo 265 kompanijos iš Lietuvos ir užsienio – Baltarusijos, Italijos, Japonijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Vokietijos. Mugėje įvyko apie 400 renginių, didžioji dalis jų buvo tradiciniai, tačiau būta ir naujovių.  

Man regis, kad tos naujovės, kurias diegėme truputėlį su baime, pavyzdžiui, bukinistų kampelis arba programa išmaniuosiuose telefonuose, visiškai pasitvirtino ir sulaukė žmonių pritarimo“, – sako L. Varanavičienė.

Perkamiausios šiemet buvo Kristinos Sabaliauskaitės, Algimanto Čekuolio, Sigito Parulskio knygos, taip pat Vlado Drėmos albumas „Dingęs Vilnius“. „Noriu pasidžiaugti, kad mano išvardintos knygos yra lietuviškos“, – sako L. Varanavičienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close