captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atidaryta Š. Saukos paroda

Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta Šarūno Saukos tapybos paroda „Žmogus su Saukos veidu“. Ekspozicijoje – apie 100 darbų, sukurtų nuo 1978-ųjų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Tapytojo Šarūno Saukos parodos atidaryme – lankytojų antplūdis. Toli nuo didžiųjų miestų, netoli Dusetų miestelio gyvenantis dailininkas kiekvieną kartą, surengęs parodą, sulaukia minios smalsuolių. Nors daugelis pripažįsta, kad namuose, virš sofos, Saukos paveikslo nekabintų. Taip pat ne daug kas nori ir pozuoti menininkui.

„Man atrodo, daugiau nenorinčių atsiranda. Nutapiau vieną pardavėją ir dabar bijau eit į parduotuvę, nes girdėjau, kad ji labai pyksta –  aš ją aukštyn kojom nutapiau“, – sakė dailininkas.

Darbai parodoje suskirstyti į kelias dalis, kurios turi savo pavadinimus. Tačiau nesvarbu, kokia tema – dažname paveiksle žmogus turi Saukos veidą.

Dailininką galima atpažinti šventajame ir budelyje, savižudyje ir net kūne iš dešros. Didelių formatų drobės – įspūdingos. Nuo pirmųjų, 1978-aisiais tapytų darbų, iki paskutinių – iš privačių kolekcijų ir muziejų – parodai paveikslus atrinko dailininko dukra, parodos kuratorė Monika Saukaitė.

„Su savo tėčio tapyba aš užaugau nuo mažumės, kiek save atsimenu, nes visuomet ant sienų kabėdavo tėčio darbai ir jie man visada būdavo be galo intriguojantys, aš juose ieškodavau smulkių detalių, grybaudavau ir man kiekvienas darbas būdavo kaip nuotykis, – pasakojo Š. Saukos dukra, – aš vis tiek norėčiau pakviesti žiūrovus į tą „žmogų su Saukos veidu“, žiūrėti ne į kaip Sauką, pasakojantį apie save, bet kaip apie aktorių, dalyvaujantį skirtingose spektakliuose, pasakojantį skirtingas istorijas, arba kaip skirtingus žmones, užsidėjusius tą patį veidą kaip kaukę.“

Pats dailininkas sako, kad tapo tai, ko labai nemėgsta, arba atvirkščiai – ką mėgsta ir nedaugžodžiauja.

 „Kiekvienoje erdvėje skirtingi darbai skirtingai atrodo. Vieni atrodo geriau, kiti – blogiau. Čia irgi kai kurie darbai, maniau, kad blogi, pasirodo – geri. Kur maniau, kad geri, pasirodo – blogi. Bet tai priklauso nuo apšvietimo, nuo sienų, nuo nuotaikos, nuo visko“, – apie savo kūrinius kalbėjo Š. Sauka.

Dailėtyrininkai juokauja, kad einant į parodą verta prigriebti ir sumuštinį – neįmanoma greitai apžiūrėti visų paveikslų. Kiekviename kūrinyje – daug temų ir potemių.

Nacionalinėje dailės galerijoje Šarūno Saukos tapybos paroda veiks iki kovo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...