captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mirė garsus architektas V. Nasvytis

Eidamas 88 metus, penktadienio rytą mirė garsus Lietuvos architektas, dailininkas, pedagogas, visuomenės bei politinis veikėjas. 
V. Nasvytis (dešnėje) su broliu dvyniu Algimantu Nasvyčiu, V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Nasvytis (dešnėje) su broliu dvyniu Algimantu Nasvyčiu, V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Su broliu dvyniu Algimantu Navyčiu šis architektas yra suprojektavęs tokius garsius pastatus kaip Kavinę ir viešbutį „Neringa“, Vilniaus centrinį paštą, Dramos teatrą, Lietuvos respublikos Seimą, Viešbutį „Lietuva“ ir t.t. Taip pat jis kūrė skulptūrinių ir antkapinių paminklų architektūrines dalis, apipavidalindavo interjerus.

V. Nasvyčio įvertinimai: 1965 m. – LSSR nusipelnęs meno veikėjas, 1971 m. – LSSR valstybinė premija, 1982 m. – LSSR liaudies architektas,1983 m. – SSRS valstybinė premija, 1998 m. –LDK Gedimino 4 laipsnio ordinas, 2003 m. – LR Vyriausybės meno premija.

Dažniausiai menininkas kurdavo su savio broliu dvyniu A. Nasvyčiu. Jų sesuo – aktorė ir radijo diktorė Undinė Nasvytytė, V. Nasvyčio žmona – balerina Ada Nasvytienė.

Šalies vadovai reiškia užuojautą

Dėl netekties šalies vadovė pareiškė nuoširdžią užuojautą V. Nasvyčio šeimai, artimiesiems, kolegoms ir bendražygiams, pranešė prezidentūra.

„Kūrybinis V. Nasvyčio palikimas kuria modernios Lietuvos architektūrinį veidą. V. Nasvyčio projektuose ypač svarbus buvo žmogus – net ir priespaudos metais jo suprojektuotose erdvėse jautėsi laisvės dvasia“, – rašoma prezidentės Dalios Grybauskaitės užuojautoje.

Užuojautą dėl V. Nasvyčio mirties pareiškė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

„Architektas savo kūrybingą ranką pridėjo prie svarbių Lietuvos valstybinių ir visuomeninių pastatų – Lietuvos Respublikos Seimo, Vilniaus „Neringos" kavinės ir „Lietuvos" viešbučio, Vilkaviškio katedros. Jo darbas 2003 metais buvo įvertintas ir vyriausybės meno premija. Vytautas Nasvytis kartu su bendražygiais sukūrė originalią Lietuvos architektūros mokyklą ir tas įnašas į urbanistiką niekada nebus pamirštas“, – sakoma ministro pirmininko užuojautoje.

Užuojautą Seimo ir savo vardu pareiškė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

„Lietuva neteko vieno iškiliausių architektūros autoritetų, talentingo kūrėjo, didžios asmenybės, kurio darbai daugelį metų formavo unikalų Vilniaus miesto architektūrinį veidą, iki šiol žavintį sostinės gyventojus ir svečius. Telydi Velionį Amžinybės šviesa, o jo šeimą – paguoda ir dvasios stiprybė“, – teigia parlamento vadovė.

Vadina šalies architektų „kelrode žvaigžde“

V. Nasvytis buvo „kelrodė žvaigždė“ architektams, sako Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Linas Naujokaitis.

„Tai yra vienas iš tų žmonių, tų vedlių, kurie ypač Vilniaus mieste, Lietuvoje vedė visą Lietuvos architektūrą, buvo kelrodės žvaigždės. V.Nasvytis buvo vienas iš jų“, – BNS sakė L.Naujokaitis.

Architektų vadovas neabejojo, jog kartu su broliu dvyniu Algirdu kurtus projektus – Centrinio pašto rekonstrukciją, Nacionalinį dramos teatrą, restorano ir viešbučio „Neringa“ interjero, Lietuvos viešbutį ir kitus – atpažįsta didžioji dalis šalies gyventojų.

„Bet be tų architektūrinių darbų, jie yra didžiulės asmenybės – jie yra ir tie visuomenės veikėjai, kurie buvo ryškūs ir kaip lietuvybės puoselėtojai (...). Žiūrint į mūsų sritį, profesinę aplinką, tai yra viena iš didžiausių netekčių“, – kalbėjo L.Naujokaitis.

Jis pabrėžė ir V.Nasvyčio, kaip pedagogo svarbą – ypač daug dėmesio tam profesorius skyrė paskutiniaisiais gyvenimo metais.

Architektas, buvęs Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektorius profesorius Vytautas Brėdikis kartu su V.Nasvyčiu yra gavęs valstybinę premiją už jų Alma mater – tuometinio Dailės instituto (dabar VDA) mokomojo korpuso Užupyje projektą. Profesorius prisimena, jog 1949-aisiais įstojęs į tuometinę Dailės institutą jau rado abu brolius Nasvyčius studijuojančius vyresniame kurse.

„Pradžioje mes jų neatskirdavome – būdavo sudėtinga bendrauti, o atskirti pradėjome, kai jie darė diplominį darbą. Teko „negrauti“ – mes taip vadindavome darbą padėjėjais, jaunesnieji kursai, kai jau būdavo beveik atostogos ar praktika, padėdavome išpildyti patį projektą vyresniems. Man taip pat teko „negrauti“ Algiui. (...). Berods, Vyto diplominis buvo Nacionalinis dramos teatras, tą, kurį jie ir projektavo. Pažintis nuo tada ir prasidėjo-  pradėjome atskirti, kai matydavome kasdien, po vieną, įsidėmėdavome smulkmenas“, – prisiminė jis.

V.Brėdikis V.Nasvytį prisimena kaip linksmą kolegą, kuris, priešingai nei santūresnis brolis Algis, mėgdavo pokštauti.

„Buvo linksmas, jis tikrai neliūdėdavo, Vytas, kai būdavo proga, ką nors švenčiant, mėgdavo ir padainuoti, ir pakalbėti, užtraukti dainą vokiškai – kad ir tą žinomą „Es geht alles voruber, es geht alles vorbei“ (vok. Viskas baigsis netrukus,
viskas greitai praeis). Apie tai, kad gruodis baigiasi ir visuomet sugrįžta gegužis. Buvau tą užrašęs ir perdavęs draugui (VDA profesoriui) Tadui Baginskui, kad jis jam perskaitytų tą optimistinę, žinomą dainą, nes jis jį aplankydavo, kad praeis ir ta liga, kad gegužės sulauks, bet nebebuvo progos“, – apgailestavo V.Brėdikis.

Svarbesnieji Algimanto ir Vytauto Nasvyčių projektai:

1. Sąjunginės žemės ūkio parodos Lietuvos paviljono interjeras ir ekspozicija. Maskva, 1952–1954. A. Nasvytis, V. Nasvytis (su S. Ramuniu). 1955–1956 A. Nasvytis dirbo parodos vyriausiuoju dailininku.

2. Ministrų Tarybos pirmininko priimamojo interjeras. 1956. A. Nasvytis, V. Nasvytis (su S. Ramuniu).

3. Kavinės „Neringa“ interjeras. Vilnius, 1959 (projektavimas 1956–1958). A. Nasvytis, V. Nasvytis.

4. Viešbučio „Neringa“ rekonstrukcija. Vilnius, 1959–1960. A. Nasvytis, V. Nasvytis.

5. Universalių baldų kompleksas mažagabaritiniam butui. 1961. A. Nasvytis, V. Nasvytis. Tarptautinės taikomosios dailės parodos Maskvoje aukso medalis.

6. Vilniaus miesto centro rekonstrukcijos konkursas. 1964. A. Nasvytis (su V. Brėdikiu, V. E. Čekanausku). II premija (I neskirta).

7. Meninis dainų švenčių apipavidalinimas. A. ir V. Nasvyčiai 1965, 1970, 1975, 1980, 1985, 1990 m. – švenčių vyriausieji dailininkai.

8. Visuomeninio prekybos centro dešiniajame Neries krante suplanavimo ir užstatymo projektas. Vilnius, 1966–1967. A. Nasvytis (su V. Brėdikiu, V. E. Čekanausku).

9. Centrinis paštas. Vilnius, rekonstrukcija 1969, projektas 1965–1969). A. Nasvytis, V. Nasvytis.

10. Rašytojos Žemaitės paminklo Gedimino pr. skvere architektūrinė dalis. Vilnius, 1970. A. Nasvytis, V. Nasvytis, skulpt. P. Aleksandravičius.

11. Vilniaus miesto centro detalaus planavimo ir užstatymo projekto galutinis variantas. 1972–1973. V. E. Čekanauskas, A. Nasvytis (dalyvaujant A. Aleknai, E. Stasiuliui, L. Plumpai).

12. Vilniaus centro architektūrinės erdvinės kompozicijos bei silueto formavimo siūlymai. 1974. A. Nasvytis.

13. Buities tarnybų kompleksas dešiniajame Neries krante. Vilnius, 1976. A. Nasvytis (su A. Samukiene).

14. Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras (dab. Lietuvos nacionalinis dramos teatras). Vilnius, 1981 (projektavimas 1966–1969, statyba nuo 1974). A. Nasvytis, V. Nasvytis.

15. Lietuvos valstybinio dailės instituto (dab. VDA) naujas korpusas. Vilnius, 1981 (projektas nuo 1974). V. Nasvytis (su V. Brėdikiu, V. Mikučianiu).

16. Aukščiausiosios Tarybos (dab. Seimo) rūmai. Vilnius, 1981 (projekto konkursas 1970, statyba nuo 1976). A. Nasvytis, V. Nasvytis (su R. Stasėnu).

17. Viešbutis „Lietuva“. Vilnius, 1983 (projektavimas 1965, statyba pradėta 1966). A. Nasvytis, V. Nasvytis.

18. Vilniaus miesto centrinio stadiono konkursas. I premija. 1984 (statyba pradėta 1989, bet nutrūkus finansavimui sustojo, 2006 projektas atnaujintas). A. Nasvytis (su A. Guču, R. Krištopavičiumi, J. Rusteika, R. Stasėnu).

19. Dab. Nepriklausomybės aikštė, kartu kairiojo Neries kranto vakarinės dalies planavimo projektas. Vilnius, 1984. A. Nasvytis.

20. Altorius Vingio parke Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje. Vilnius, 1993. V. Nasvytis (su J. Balkevičium).

21. Naujųjų Apaštalų bažnyčia. Vilnius, 1994. V. Nasvytis (su M. Šaliamoru).

22. Baltasis tiltas su kavine. Vilnius, 1995. A. Nasvytis (su J. Fišeriu).

23. AB „Vilniaus bankas“ interjero rekonstrukcija. Vilnius, 1996. A. Nasvytis (su A. Buču).

24. Visuomeninio komercinio centro dešiniajame Neries krante užstatymo ir silueto formavimo analizė su pasiūlymais. Vilnius, 1998. A. Nasvytis.

25. Nacionalinio kultūros centro ant Taurakalnio konceptualūs projekto siūlymai. Vilnius, 1999. A. Nasvytis.

26. Vilniaus miesto centro Naujamiesčio šiaurinės dalies raidos programa. 1999. A. Nasvytis (su R. Druskiene, R. Pakalniu).

27. Rekreacinės teritorijos prie Baltojo tilto detalus planavimo projektas. Vilnius, 2001. A. Nasvytis (su I. Alistratovaite).

28. Karaliaus Mindaugo paminklas. Vilnius, 2003. A. Nasvytis (su R. Krištopavičium. I. Alistratovaite), skulpt. R. Midvikis.

29. „Vilniaus“ viešbučio Gedimino pr. 20 rekonstrukcija-plėtra pritaikius komercinei ir gyvenamajai funkcijai. Vilnius, 2004. A. Nasvytis.

30. Daugiabutis gyvenamasis namas Jakšto ir Kaštonų gatvių sankirtoje. Vilnius, 2006. A. Nasvytis (su J. Alistratovaite, O. Kiznyte)

V. Nasvytis (dešnėje) su broliu dvyniu Algimantu Nasvyčiu, V. Skaraičio (BFL) nuotr.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...