Kultūra

2019.04.06 10:23

Nacionalinė opera be intrigų – niekaip: solistė Viktorija Miškūnaitė kaltina teatrą atimant iš jos vaidmenis

Mindaugas Klusas, LRT.lt2019.04.06 10:23

„Ne, manęs neatleido iš darbo. Vis dar esu etatinė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) solistė ir tikiuosi, kad man nusišypsos laimė kitą sezoną padainuoti keliuose spektakliuose, tačiau, draugai, ar atkreipėte dėmesį, kad nuo šių metų sausio 1 dienos visose LNOBT afišose Viktorijos Miškūnaitės pavardės staiga ėmė ir neliko? Įskaitant ir „Bohemą“ bei vieną mano favoričių – „Kapulečiai ir Montekiai“. Iš repertuaro dėl man nežinomų priežasčių dingo ir pavasarį numatyta rodyti mano numylėtoji „Manon“, – viešai į gerbėjus kreipiasi LNOBT solistė lyrinis sopranas Viktorija Miškūnaitė.

Dainininkė sako esanti stumiama į teatro užribį, priverstiniu būdu sodinama ant „atsarginių suolelio“. Esą jos darbo krūvis, per pastaruosius penkerius metus tolygiai didėjęs, staiga sumažėjo trigubai.

„Jaučiu grėsmę prarasti ne tik mylimą darbą Nacionalinėje scenoje, bet ir galimybę dainuoti gimtojoje šalyje, Lietuvos publikai, su kuria sieja abipusis šiltas ryšys“, – teigia V. Miškūnaitė.

2018 metų rudenį grįžusi iš itin sėkmingo debiuto Insbruko (Austrija) Ankstyvosios muzikos festivalyje ir vos pradėjusi dainuoti naujajame teatro sezone, teigia jau trečią kartą išgirdusi tiesioginį raginimą: „Tau reikia važiuoti į užsienį“.

Ant atsarginių suolelio

LNOBT vadovas Jonas Sakalauskas LRT. lt sakė, kad V. Miškūnaitė yra viena pagrindinių teatro solisčių, sukūrusi daug įsimintinų vaidmenų. Vis dėlto jaučiąs apmaudą, nes dainininkės žodžiuose perskaitęs daug netiesos.

„Ji diskredituoja mane, teatrą ir visus žmones, kurie dėl jos kovoja. Tarkime, į minėtą Insbruką Viktorija išvažiavo daugiausia LNOBT meno vadovo Sesto Quatrini nuopelnu“, – sakė J. Sakalauskas.

Anot jo, kaip ir kiti atlikėjai, šiemet V. Miškūnaitė vaidmenų turėjo mažiau, nes operos sezonas buvo trumpas – truko vos 3 mėnesius vietoj įprastų 5–6.

Pasak LNOBT direktoriaus, V. Miškūnaitė nemažai vaidmenų atliko per pirmą sezono pusmetį ir taip susiklostė, kad mažiau – per antrą. Solistei siūlyta dalyvauti „Bohemoje“ – ji nepanoro. Kviesta dainuoti „Kapulečiuose ir Montekiuose“ – atsisakė vėl.

„Iš pradžių žodžiu, paskui raštu. Motyvavo tuo, kad po „Turandot“ vargu ar galės imtis partijos tame spektaklyje. Mums būtų likę tik trys savaitės. Ką galėjome daryti – teko iš anksto šiam vaidmeniui parengti kitą solistę. Kai ši išmoko partiją, V. Miškūnaitė netikėtai pareiškė dainuosianti. Bet pastatymo kūrybos procesas buvo jau pažengęs, negalėjome atsisakyti kitos atlikėjos paslaugų“, – aiškino J. Sakalauskas.

„Kapulečiai ir Montekiai“ šį sezoną buvo rodomi dviem ciklais – rudenį ir pavasarį. „Rudenį dainavo Viktorija, antrame cikle pasiūlyta dainuoti Aistei Pilibavičiūtei. Taip buvo nuspręsta jau prieš metus. Nusprendžiau ne aš, ne S. Quatrini, o visa komisija. Ir Aistė pasirodė puikiai. Ar turime iškelti tik vieną dainininkę, o kitą pažeminti, nors ją statytojai puikiai įvertino?“ – klausė LRT.lt pašnekovas.

Turandot suknelė, tik ne ta panelė

Nuoskaudų V. Miškūnaitei sukėlė ir „Turandot“ užkulisiuose vykusios istorijos. Į naująją Nacionalinės operos premjerą V. Miškūnaitė teigė patekusi kone per stebuklą. Dar rugsėjį po dviejų uždarų perklausų komisijai ir teatro vadovybei turėjusi ilgai įrodinėti, kad yra kompetentinga šiam vaidmeniui.

Tačiau pastatymo režisierius, amerikietis Robertas Wilsonas ją gyvai dainuojančią pirmą kartą išgirdo tik likus savaitei iki premjeros. „Dar tą patį vakarą, prieš tai parašęs itin asmenišką susižavėjimo laišką, paprašė manęs vilktis raudoną premjerinę Turandot suknelę. Ji, kaip netrukus paaiškėjo, buvo pasiūta kitai solistei. O pasiaiškinti turėję atsakingi žmonės sutriko ir nerišliais sakiniais bandė dėlioti visokias neįtikėtinas detektyvines istorijas, pranokstančias net Agatą Kristi“, – savo laiške teigia dainininkė.

Užtat „pagrindiniam ir nepaprastai sudėtingam“ Turandot vaidmeniui, V. Miškūnaitės teigimu, nuo pat pradžių buvo parinkta solinės patirties beveik neturinti choro artistė, „labai garbaus asmens, LNOBT mecenato žmona“. Tik po papildomos individualios perklausos, anot solistės, tokio sprendimo atsisakyta.

Mecenato žmonos klausimu

Pasak J. Sakalausko, per atlikėjų atrankas lemiamą žodį taria ne teatro vadovybė, o pastatymo režisierius ir muzikos vadovas, šiuo atveju – dirigentas Modestas Pitrėnas. Jo manymu, V. Miškūnaitė Turandot vaidmeniui netiko.

„Ne dėl to, kad būtų kokia silpna solistė. Dėl grėsmės profesijai. Paprastai tokio amžiaus balsus, labiau lyriškus, Turandot partija gali nepataisomai sugadinti. Nemažai pasaulio atlikėjų šiuo vaidmeniu yra palaidoję savo karjerą. M. Pitrėnas, tausodamas Viktorijos balsą, siūlė jai šio vaidmens atsisakyti. Vis dėlto ji labai norėjo. Tad teatras laikėsi pozicijos pasiūlyti R. Wilsonui solistės kandidatūrą. Tą ir padarėme“, – LRT.lt atskleidė J. Sakalauskas.

Pasak jo, vienas R. Wilsono atsakymas buvo neigiamas, kitas – dvejojantis. Režisierius paprašė papildomo vaizdo įrašo, peržiūrėjo visus spektaklius, kuriuose vaidina V. Miškūnaitė.

„Tada galbūt pakeitė savo nuomonę. Noriu pabrėžti – teatras jokias būdais negniuždė Viktorijos svajonės. Priešingai, derėjomės su R. Wilsonu, kad jos kandidatūra būtų svarstoma“, – tvirtino LNOBT direktorius.

Dėl „labai garbaus mecenato žmonos“ sprendimą priėmė pastatymo muzikos vadovas ir režisierius. „Teatras tokių dalykų nelemia. O jei pastatymo vadovai kandidatūrą siūlo į antrą ar trečią atlikėjų sudėtį ar kaip pakaitinį variantą – neprieštarauja“, – solistės kaltinimą atrėmė J. Sakalauskas.

Daugiau nebeliko dainelių?

Pasak solistės V. Miškūnaitės, dar prieš metus jai išsakyti „nedviprasmiški pasiūlymai“ važiuoti dirbti svetur, šiandien įgijo „pačias netikėčiausias metamorfozes“: žymiai sumažėjo darbo. „Nepamenu tokio laiko, kad daugiau nei pusę metų neičiau į sceną“, – teigia V. Miškūnaitė.

Tiesa, pasak solistės, prieš porą dienų ji gavusi įsakymą padainuoti kelias eilutes baleto spektaklyje. „Atlikti net ne vaidmenį, o vos kelių minučių trukmės muzikinę liniją šalia kitų orkestro instrumentų. Ar Nacionalinėje operoje jau nebėra ko dainuoti?! – retoriškai klausė ji. – Jaučiuosi emociškai deportuojama, psichologiškai tremiama iš savo gimtosios šalies!“

Į šį dainininkės sopulį J. Sakalauskas atsakė taip: matyti tame vaidmenyje V. Miškūnaitę, girdėti jos balsą, tembrą pageidavo pats pastatymo dirigentas. „Tai tikrai ne epizodinis vaidmuo – skambės garbių kompozitorių muzika, baleto triptikas bus aukščiausios kokybės, – tikino J. Sakalauskas. – Jei žmogus nenori, suprantama, jis turi teisę atsisakyti. Tačiau etatiniam teatro atlikėjui turime teisę pasiūlyti, jei to prašo dirigentas.“

Žodžius, raginančius V. Miškūnaitę padirbėti užsienyje, J. Sakalauskas traktuoja kaip pozityvų gestą. „Jei tai man priskiriami žodžiai, jie buvo ištarti ne pasmerkiant, o vertinant dainininkės talentą. Kam dainuoti Turandot, rizikuoti dėl balso, užuot kada nors padarius karjerą Europoje. Juolab kad Viktorija feisbuke vis publikuoja, kokių laimėjimų ten yra pasiekusi“, – sakė LNOBT vadovas.

Savo ruožtu solistė teigia ne kartą mėginusi rasti kontaktą, dialogą ir savo darbu įgyti naujojo vadovo pasitikėjimą. Tačiau visos pastangos atsimušusios į abejingumo ir ignoravimo sieną. „Būtų gera bent sužinoti, už ką nusipelniau tokio atsainaus elgesio ir kūrybai atsidavusiam atlikėjui tokios žiaurios „bausmės“ – netekti faktinės galimybės dirbti LNOBT scenoje“, – užbaigia V. Miškūnaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba, – jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.