Kultūra

2019.04.05 12:30

Buldozeriu per liepas: nors viršūnėlės žaliuoja, Kaunas kratosi žalio įvaizdžio

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2019.04.05 12:30

„Esu garantuotas, kad rekonstrukcijos metu nepažeidėme Laisvės alėjos liepų gyvybinių funkcijų. Projekte yra 20 medžių, kurie – avarinės būklės. Jie kelia pavojų ir faktas, kad tai reikėtų šalinti“, – teigia Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekto autorius Šarūnas Kiaunė. Apie liepų likimą, tautinių šokių kolektyvą „Pušynėlis“ ir metų kauniete išrinktą Oliviją Gustienę – LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“.

Kaunas atsikrato žaliojo miesto įvaizdžio

Laisvės alėjos liepoms – maždaug 70 metų. Pavertus į žmonių amžių galima sakyti, kad liepaitės dar nesulaukusios pilnametystės, o dėl savo būklės jau nurašomos. Kodėl? Keliaukime į 2005 m., kuomet tuometinė miesto valdžia susirūpino pagrindinės miesto gatvės atnaujinimu.

Buvo skelbtas ir konkursas skambiu pavadinimu – „Laisvės alėja – europietiška bendravimo erdvė“, kurį laimėjo pradedantis architektas Šarūnas Kiaunė. Tačiau 2009 m. parengtą rekonstrukcijos projektą teko atidėti – visos pajėgos buvo sutelktos „Žalgirio“ arenos statyboms. Tad pagrindinė miesto gatvė buvo palikta nežinioje.

Po penkerių metų, 2015-aisiais, buldozeriai įvažiavo ir į Laisvės alėją ir prasidėjo pirmieji darbai, kurių metu buvo pašalinta 20 medžių. Neseniai socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašas, kuriame medžio šaknys šaltakraujiškai kapojamos kirviu. Praeiviai ne kartą piktinosi matydami žiemą ir vasarą apnuogintas liepų šaknis.

Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus už daugiau nei 16 mln. eurų vykdo dvi bendrovės – „Autokausta“ ir „Kauno tiltai“. Už liepoms, tiksliau, vienai liepai padarytą žalą atsakomybę prisiėmė „Autokaustos“ įmonė.

„Norėčiau tikėti, kad tai nėra sąmoningas liepų naikinimas. Tai – neišmanymas, nes darbai atliekami be specialistų priežiūros. Šiandien užtektų į visos rangos darbus įtraukti arboristų privalomą priežiūrą ir būtų kitaip“, – teigia visuomenininkas, advokatas Saulius Dambrauskas.

Pasiteiravus Š. Kiaunės, ar prieš rekonstrukciją buvo konsultuotasi su biologais, vyras teigė, kad priežiūra, stebėsena buvo vykdoma, užsakyti tyrimai dar prieš pradedant darbus. Tačiau prasidėjus rekonstrukcijai, į nepriklausomų dendrologų ir arboristų išsakytą nuomonę atsižvelgta nebuvo. Pasak ekspertų, kai kurie Laisvės alėjos rekonstrukcijos sprendimai neatitinka želdynų įstatymų ir kelia grėsmę augalų gyvybei.

„Medžių naikinimas buvo numatytas. Niekas į jokias pastabas neatsižvelgė, tiesiog einama buldozeriu norint įsisavinti Europos Sąjungos paramos lėšas“, – teigia arboristikos centro vadovas Algis Davenis.

Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas teigia, kad į visus gautus dendrologų raštus buvo reaguota. „Labai lengva pasakyti, kad buvo siųsti kažkokie raštai. Sunku pasakyti, o jei ir siuntė raštus, mes į juos reagavome, nė vienas prašymas nebuvo atmestas“, – pasakoja V. Šiliauskas.

Šiuo metu Laisvės alėjoje auga 567 liepos. Prieš kelerius metus, tiriant medžių būklę, rasta nemažai pažeistų kamienų, jau tada buvo nustatyta, kad prasidėję rekonstrukcijos darbai liepų būklę dar labiau pablogins. Tačiau specialių priemonių imtasi nebuvo. „Net planavimo metu galima viską sukurti – ir gyvybinę erdvę augalui, ir mitybą, ir panašiai“, – tikina A. Davenis.

Belieka tik dar kartą rašyti raštus ir tikėtis, kad šį kartą Kauno miesto savivaldybė išgirs dendrologų pastabas. Šiandien miesto valdžia teigia norinti išsaugoti Laisvės alėjos liepas, todėl keista kad tokių ketinimų regis nebuvo pirminiame rekonstrukcijos projekte.

„Nežinau ką kalba architektas, gal čia jo įsivaizdavimai – projektuotojams buvo keliami įsakymai išsaugoti liepas, nebent jos kelia avarines situacijas. Arboristai teigė, kad liepos gali dar ne vieną dešimtmetį puošti Laisvės alėją“, – pasakoja A. Kupčinskas.

Nuo projekto parengimo praėjo dešimt metų, galbūt ketinimai pasimiršta – liepų šaknys nukapotos, baudos sumokėtos, o kas toliau? Šiuo metu Kauno miesto savivaldybei yra iškeltos dvi pilietinės bylos dėl Kauno ąžuolyno rekonstrukcijos ir neteisėto medžių šalinimo gatvėse. Iniciatyvūs kauniečiai pasiprešino medžių kirtimams gatvėse bei drastiškam Ąžuolyno rekonstrukcijos projektui. Tiesa, aktyvistai buvo nuteisti administracinėmis baudomis. Bet liepoms su nukapotomis šaknimis jau vis tiek – bus kas nors nubaustas, ar ne. Joms šis pavasaris greičiausiai paskutinis.

Pušynėlis

Kviečiame užsukti į Kauno technikos kolegiją. Pro pušynėlį. Čia vakarais galima išgirsti armonikos garsus – tris ketvirtines keičia dviejų ketvirtinių ritmas. Valsą keičia polka ar fokstrotas. Nevėluokite, vadovas Kęstutis Pušinaitis – reiklus ir laiką skaičiuoja minučių tikslumu.

Lietuvų liaudies šokiai prieš porą šimtmečių atspindėjo žemdirbių kasdienybę ir buvo populiarūs tik kaimo vakaronėse. Tačiau tarpukariu ryškėjant tautinei savimonei, atsirado savos, lietuviškos muzikos bei šokių poreikis. Folkloras išgyveno aukso amžių. Net mokyklose, kūno kultūros pamokose neapsieita be ratelių bei kitų liaudies šokių pamokų.

1937 m. vasarą Kaune jaunalietviai surengė  pirmąją šokių šventę, kurioje dalyvavo beveik 500 šokėjų iš visos Lietuvos. „Nesvarbu, ar šokis tautinis, ar gatvės, jaunimas visada norėjo šokti“, – teigia ansamblio vadovas K. Pušinaitis.

K. Pušinaitis Kauno politechnikos institute baigė inžinerijos studijas, karjerą tęsė laikraščių redakcijose ir  40 metų vadovavauja tautinių šokių kolektyvams. „Pušynėlis“ – respublikinių pasirodymų laureatas, o konkurse „Pora už poros“ ne kartą laimėjęs pirmąsias vietas.

Pokalbis 450: metų kaunietė Olivija Gustienė

„Kardiologiją rinkausi dėl to, kad ji susijusi su greitais ir atsakingais sprendimais, o rezultatą matome tada, kai pavyksta išgelbėti žmogaus gyvybę, jį pagydyti. Nors mėgdavau rašyti rašinėlius, vėliau patraukė biologija ir dvyliktoje klasėje supratau, kad noriu būti gydytoja“, – apie tai, kodėl pasirinko medikės kelią, pasakoja metų kauniete išrinkta Olivija Gustienė.

Yra toks posakis – širdis sprogo iš laimės, meilės ar skausmo. Smalsu sužinoti, kiek jis pagrįstas mediciniškai?

„Širdis yra glaudžiai susijusi su emocijomis. Tiek teigiamos, tiek neigiamos emocijos verčia mūsų širdį plakti, kyla kraujo spaudimas, o mes, medikai, žinome ir daugiau komplikacijų, kuomet pacientas patiria labai stiprias emocijas. Pasaulyje žinoma ir aprašoma patologija, kuomet, patyrus stiprų išgyvenimą ir išsiskyrus streso hormonams, gali įvykti širdies raumens pažeidimas ir pacientas gali net mirti. Taigi, kartais pavojingos tiek geros, tiek blogos emocijos, tad turime tausoti savo širdį“, – pasakoja O. Gustienė.

Plačiau – įraše. 

7 Kauno dienos. Kaunas atsikrato žaliojo miesto įvaizdžio?

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.